Šiais laikais vestuvės tampa vis stilingesnės ir modernesnės, tačiau visada laikomasi vienos labai senos tradicijos, kuri yra praktiškai universali – jaunavedžiai užmauna vienas kitam žiedus ant bevardžių pirštų. Tai šventa ir labai jaudinanti ceremonija, tačiau kodėl mes taip darome? Kodėl būtent bevardis pirštas?
Svetainėje Littlethings.com pateikiamas vaizdinis paaiškinimas.
Pasirodo, tai kilę iš senovės kinų tradicijos, kuri yra pagrįsta tikėjimu, jog santuokiniai saitai yra stipriausi ir svarbiausi iš visų.
Pažiūrėkite vaizdo medžiagą ir vadovaukitės nurodymais. Atlikę kelis paprastus rankų judesius, daug geriau suprasite ir gal iš naujo įvertinsite pamatinį santuokos grožį ir tvirtumą.
„Suglauskite delnus. Visi pirštai turi būti ištiesti ir liestis vienas su kitu, o viduriniai pirštai sulenkti. Nykščiai simbolizuoja jūsų ryšį su tėvais. Smiliai – su broliais ir seserimis. Viduriniai pirštai esate jūs. Bevardžiai pirštai – ryšys su sutuoktiniu (-e). Mažyliai pirštai yra jūsų vaikai. O dabar pažaiskime.
Pamėginkite atitraukti pirštus vieną nuo kito. Nykščius lengva atskirti, ir tai reiškia, kad tėvai nebus su jumis amžinai. Smilius taip pat lengva atskirti, nes broliai ir seserys gyvens savo gyvenimą. Mažyliai taip pat atsiskiria, nes vieną dieną vaikai taps savarankiški ir taip pat gyvens savo gyvenimą.
Bet kad ir kaip besistengtumėte, atskirti bevardžių pirštų neįmanoma. Tai reiškia, kad sutuoktiniai privalo būti kartu visą gyvenimą.“
