Nepaisant to, akis užkliuvo už „karščiausio“ Jolantos Leonavičiūtės ir Justinos Stambrauskaitės konflikto. O dėmesį pastarasis patraukė dėl to, kad dar visai neseniai su kolegomis diskutavome – kas gi yra tas tikrasis moteriškumas?
Vieni sakė, kad tai – tobula figūra, kiti – akys ir šypsena. Atsidariusi straipsnį ir vos pažvelgusi į J. Stambrauskaitės išvaizda pagalvojau – „Juk čia ir yra ta tikroji moteris, apie kurią kalbėjo mano bendradarbiai: tobulos figūros, šypsenos ir akių savininkė“.
Tačiau žvilgsniui nukrypus link jos socialinėje paskyroje atsiradusių ir J. Leonavičiūtei skirtų žodžių tiesiog nustėrau. Negalėjau patikėti, kad šiuos žodžius galėjo parašyti ta jauna žavi mergina. Kaip dar buvo minėta – ir viešųjų ryšių specialistė.
Sunku pasakyti, kokia katė perbėgo tarp šių merginų, tačiau aišku viena – grūmojimas pirštu ir aiškinimas, kad „geros mergaitės taip nesielgia ir nekalba“ čia tikrai jau nebepadės. Aišku, čia ir kita: moteriškumas slepiasi ne po storu pudros sluoksniu ar tobulai priklijuotomis blakstienomis.
Ne, šis tekstas nėra skirtas J. Leonavičiūtės išaukštinimui. Ne, nekalbama jame ir apie J. Stambrauskaitės stačiokiškumą. Šis tekstas apie moteriškumą ir buvimą moterimi. Kaži, kiek tokių tarp mūsų tikrai esama?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite atsiųsti savo nuomonę? Pasidalinti mintimis? Kviečiame pasidalinti mintimis! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: