Vos penkiolikos metų sulaukęs Vilniaus „Ateities“ auklėtinis varžydamasis su vyresniais vaikinais šalies septyniolikmečių „Elitinėje lygoje“ per trylika rungtynių nė karto nepaliko aikštės neįmušęs įvarčio. Nepaisant to, kad kartais į rungtynes atvykdavo „tiesiai iš lėktuvo“.
„Patirtis savotiškai įdomi iš visų šalių. Man nebuvo sunku persiorientuoti nuo vienos šalies prie kitos. Žymiai sunkiau yra persiorientuoti nuo Lietuvos čempionato lygio iki bet kurios jūsų paminėtos šalies. Lygiai tikrai stipriai skiriasi, tad man visada prireikdavo bent poros treniruočių, kad pagaučiau ritmą. Tiesa, tada viskas stodavo į savo vėžes“, – pasakojo vos prieš savaitę iš Vokietijos grįžęs ir jau Lietuvos jaunių rinktinėje spėjęs sužaisti M. Gudaitis.
– Kokį įspūdį paliko peržiūra „Wolfsburg“ akademijoje?
– Visų pirma, turbūt išskirčiau vokišką tvarką: puikios gyvenimo sąlygos, labai geros aikštės. Žaidėjams absoliučiai niekuo nereikia rūpintis – tik žaisti futbolą. Pats futbolas irgi kitoks nei Lietuvoje – žymiai didesni greičiai, labai aukštas lygis.
Šiek tiek jaudinausi, tad pirmoje treniruotėje pasirodžiau ne kaip. Vėliau apsipratau ir tikrai buvo lengviau. Apskritai vertinant, mano pasirodymas nebuvo prastas, nors aišku galėjo būti ir geresnis.
– O kaip tau pačiam vokiškas futbolas? Lyginant kitų šalių, kuriose buvai, kontekste?
– Man asmeniškai priimtiniausias Didžiosios Britanijos futbolas – greitas, daug kovos, komandos niekada nežaidžia atsitraukusios į gynybą. Laikas „Aston Villa“ klube man iš tikrųjų padarė didžiulį įspūdį.
– Sakyk atvirai, ar pats jautiesi paaugęs per šiuos metus?
– Jei atvirai, manau, kad tai buvo patys geriausi metai per mano trumpą futbolininko karjerą. Džiaugiuosi, kad įdėtas darbas nenuėjo veltui. Su „Ateities“ komanda „Elitinėje lygoje“ iškovojome sidabrą, nors lemiamose rungtynėse po pirmo kėlinio atsilikome 0:3, tapau rezultatyviausiu tos lygos žaidėju, gavau kvietimus į Lietuvos rinktinę, metų pabaigoje netgi buvau iškviestas į vyresniųjų rinktinę, daug naudingų peržiūrų. Metai tikrai buvo puikūs.
– Jau užsibrėžei tikslus kitiems metams?
– Kažkuo nenustebinsiu. Noriu toliau tobulėti, dirbti, galbūt „užsikabinti“ kokioje nors šalyje. Tiesa, prieš tai dar turime reikalų su „Ateitimi“ „Elitinėje U-17 lygoje“. Esame lyderiai, tad turime išsaugoti lyderių pozicijas. Noriu toliau atstovauti rinktinei.
– Jei jau užsiminei apie „Elitinę lygą“, tai ar prieš sezoną komanda tikėjosi tokio dominavimo?
– Vasarą mūsų komanda be proto daug dirbo ir nuoširdžiai ruošėsi šiam sezonui, tad įsivaizdavome, kad turėtume būti vieni iš favoritų. Tačiau bent jau aš asmeniškai nemaniau, kad per keturiolika rungtynių būsime tik kartą pralaimėję.
Šiuo metu, atrodo, turime solidžią devynių taškų persvarą, tačiau darbas iki galo dar nėra padarytas. Dar keturiolika rungtynių, tad lengva tikrai nebus.
– Specialistai pabrėžia, kad tau jau laikas tobulintis nebe vaikų, o vyrų futbole. Ką pats apie tai manai?
– Man, aišku, malonios tokios kalbos. Tikrai labai norėčiau išbandyti jėgas su vyrais. Puikiai suprantu, kad būtų sunku, ypač fiziškai, tačiau žaidimas su vyrais man labiausiai padėtų tobulėti.
– Prieš savaitę su 1999 metų gimimo rinktine nugalėjote metais vyresnius kolegas. Atsitiktinumas ar jūsų karta paprasčiausiai yra geresnė?
– Tiesiog tądien sužaidėme geresnes rungtynes, todėl ir laimėjome. Tikrai nemanau, kad mūsų karta geresnė, o jų prastesnė. Jei žaistumėm šiandien, gali būti, kad triumfuotų jie.
