Vis labiau populiarėjantis metodas yra (studentų) praktika, trunkanti 12 savaičių. Po žodžiu „praktika“ vis dažniau slypi ne nemalonių įmonės darbų atlikimas (archyvo, duombazių, asmens bylų tvarkymas ir pan.), o užslėpti darbo santykiai. Tik čia studentai dirba ne už atlygį, o dėl „neįkainojamos patirties”. Pavyzdys – pardavimų vadybininko praktika. Savarankiškas darbas: „Pardavimo užsakymų priėmimas ir vykdymas. Atsakymas į klientų užklausas. Įmonės produktų ar paslaugų siūlymas esamiems arba potencialiems klientams. Potencialių klientų paieška. Pardavimo skatinimo akcijų įgyvendinimas.“
Kitas pavyzdys: biuro administravimo specialisto praktika. Savarankiškas darbas: „Darbo laiko apskaitos vedimas” (įmonėje dirba 175 darbuotojai), „žmogiškųjų išteklių archyvo administravimas, tarnybinių komandiruočių organizavimas – lėktuvo bilietų, apgyvendinimo užsakymai.”
Apsukresni verslinykai, prisidengę praktika, įpareigoja studentą sukurti kokį nors naują produktą/projektą arba padėti pamatus naujai įmonės veiklai, kad ją vėliau galėtų plėtoti patys. Pavyzdys: „help desk“ įrankio tobulinimas ir darbas su klientais. Savarankiškas darbas: „paruošti išsamią klientų aptarnavimo sistemą: aiškiai aprašyti procesus kaip naudotis sistema; atnaujinti dokumentaciją; dažnai užduodamų klausimų rinkimas – greiti atsakymai.”
Tačiau yra dar kita nemokamo darbo, t. y. Praktikos, rūšis – savanoriška praktika. Tai yra sukomercinta savanorystės forma. Tikroji savanorystė yra altruistinė veikla, vykdoma visuomenės labui, negaunant už tai jokio piniginio atlygio. Už savanorišką praktiką taip pat negaunamas joks piniginis atlygis, tik ji nukreipta ne visuomenės, o darbdavių interesų ir jų piniginių storinimo labui.
Norint atlikti savanorišką praktiką bendrovėje, tereikia būti darbingu asmeniu iki 29 metų. Ši užimtumo rėmimo priemonė atsirado beveik prieš metus. Joje yra keli saugikliai: praktikos sutarties terminas negali būti ilgesnis nei 2 mėnesiai, o savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje neturi viršyti 10 proc. visų darbo vietų skaičiaus. Du mėnesius įmonėje dirbi be jokio darbo užmokesčio – semiesi įgūdžių, o po tavęs, labai tikėtina, priima kitą praktikantą.
Jaunus asmenis šis pasiūlymas suvilioja ne tiek dėl patirties įgijimo galimybės, kiek dėl galimybės „užsikabinti“ įmonėje ir vėliau tapti oficialiu jos darbuotoju. Savanoriška praktika yra žymiai patrauklesnis ir pigesnis būdas darbdaviams pamatyti kaip dirba išrinktas kandidatas nei bandomasis laikotarpis: darbai atliekami, užmokesčio mokėti nereikia, oficialios darbuotojų kaitos nėra.
Bet įprasčiausias ir visiems gerai žinomas būdas, kaip darbdaviai gudrauja mokėdami mažesnius atlyginimus nei darbo rinkoje, yra dangstymasis bandomuoju laikotarpiu. Neva, pirmus 3 mėnesius darbuotojas tik mokosi ir neneša įmonei jokios naudos arba net neša nuostolius (pamąstymui: negi parduotuvės kasininkės 3 mėnesius nemuša kasos čekio; vairuotojai 3 mėnesius nesėda prie vairo; padavėjai 3 mėnesius nesiartina prie klientų staliukų; paštininkai 3 mėnesius nelaiko laiškų rankose ir pan.?). Bene dažniausiai bandomuoju laikotarpiu darbdavys siūlo mokėti tik minimalų ar šiek tiek už jį didesnį darbo užmokestį, bet ateityje, apšilus kojas, žadami kone aukso kalnai.
Tik, neretai, praėjus išganingiems trims mėnesiams, tas žodinis susitarimas taip ir lieka pažado būsenos arba darbdavys vis dar neapsisprendžia: darbuotojas dirba pakankamai gerai, ar dar nelabai, arba... Jis tiesiog atleidžiamas iš darbo dėl nepatenkinamų išbandymo laikotarpio rezultatų. Įmonės, kuriose bandomuoju laikotarpiu uždirbsite mažai ar bent mažiau nei tikitės, nesunku identifikuoti pagal šiuos darbo skelbimuose esančius raktažodžius: „su perspektyva didėti“, „priklauso nuo rezultatų“, „derybų klausimas“ ir pan. Perskaitę šias frazes nusiteikite, kad atlyginimo aptarimas darbo pokalbio metu, savo smulkmeniškumu ir sugaištu laiko kiekiu pranoks net derėjimąsi arabų turguje.
Jei vis dėlto su darbdaviu sutarėte, kad po bandomojo laikotarpio jūsų atlyginimas didės ir jums tokios sąlygos tinka, reikalaukite, kad ši nuostata būtų įrašyta į jūsų darbo sutartį. Tokie dalykai tikrai yra įtvirtinami raštu, pvz: „Bandomuoju laikotarpiu darbo užmokestis ..... eurų, o po bandomojo laikotarpio – .... eurų” (turi būti įrašytos konkrečios sumos). Tokiu būdu jūs turėsite garantą, kad sutartos sąlygos dėl atlyginimo padidinimo bus įvykdytos.
Pabaigai. Noriu visus paraginti nepasimauti ant gudrių darbdavių kabliukų ir nebūti užliūliuotiems gražių, bet tuščių jų pažadų. Nesileiskite išnaudojami ir niekuomet nepraraskite savigarbos. Atminkite paprastą tiesą: jūs darbdaviui reikalingi ne mažiau nei jis jums. Darbo santykiai yra abipusiai mainai: darbdavys perka darbo jėgą, o darbuotojas ją parduoda. Abi pusės yra lygiaverčiai partneriai, todėl nereikia į darbdavį žiūrėti lyg į Dievą ir veržtis jam bučiuoti kojas, dėkojant už suteiktą malonę dirbti.
Prisiminkite, kad jei įmonė gali pilnavertiškai vykdyti savo veiklą, ji naujų darbuotojų neieško. Jei jūs nenešite bendrovei naudos, būsite kaip mat išprašytas iš darbo. Niekas jums nemokės atlyginimo iš gailesčio ar vien todėl, kad esate malonus žmogus. Versle nėra jokių asmeniškumų – tik racionalūs santykiai. Tad jūs taip pat dirbkite kaip verslininkas, pardavinėjantis savo paslaugą – darbo jėgą. Tai mano nuoširdus palinkėjimas ateinantiems 2016-iesiems metams.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti patarimus ar savo patirtį? Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: