Suprantama, daugelis kitų apklausų rodo, kad tikėjimas šiuo gražiausių žiemos švenčių simboliu pamažu blėsta – štai, šiemet paskelbto tyrimo duomenimis, Australų vaikai liaujasi tikėję Kalėdų Seneliu sulaukę vidutiniškai 6,5 metų amžiaus, taigi vidutiniškai dvejais metais anksčiau negu jų tėvai. Tačiau sulaukę klausimo, ar Kalėdų Senelis yra, neturėtume iš karto purtyti galvos. Štai, apie ką verta pagalvoti, ypač, jei nerimaujate, kad šį klausimą gresia išgirsti iš savo mažylio per šias šventes.
Istorinė egzistencija. Bent jau dėl istorinių Kalėdų Senelio šaknų ginčytis sudėtinga. Tik kad Senelio legendos įkvėpėjas, Šventasis Mikalojus, greičiausiai nedėvėjo kailinių ir gyveno ne Suomijoje ar Šiaurės ašigalyje, bet gerokai piečiau. Manoma, kad Mikalojus gimė antrojoje III amžiaus pusėje Miros miestelyje, dabartinėje Turkijoje. Kilęs iš turtingos šeimos Mikalojus anksti neteko tėvų ir paveldėjo jų turtą. Pasirinkęs dvasininko kelią, Mikalojus, pasakojama, pats gyveno asketiškai ir dosniai aukodavo vargingiesiems.
Būdamas jauno amžiaus Mikalojus tapo Miros vyskupu ir buvo aktyvi ankstyvosios Bažnyčios figūra. Yra duomenų, kad jis dalyvavo pirmajame visuotiniame Bažnyčios susirinkime Nikėjoje 325 m. Šventuoju Mikalojus paskelbtas devintajame amžiuje.
Tradicinė egzistencija. Su Mikalojaus gyvenimu ir veikla siejama daugelis legendų, kurios, manoma, įkvėpė Kalėdų Senelio legendos atsiradimą. Pasak šių legendų, šventasis naktimis per kaminus nusileisdavęs į varguolių namus nešinas maišu aukso ar įmesdavęs auksinų šiems pro langus – iš čia kildinamas įsitikinimas, kad Kalėdų Senelis dovanas nuleidžiąs per kaminą. O nešiotas aukštas vyskupo galvos apdangalas ilgainiui pavirtęs Kalėdų Senelio kepure.
Taigi Kalėdų Senelis šimtmečius egzistuoja ir kaip graži tradicija. Dar Viduramžiais prancūzų vienuoliai Šv. Mikalojaus dieną aukodavo neturtingiesiems, padėdami jiems prie durų maisto. Vėliau šventė išplito Olandijoje, Vokietijoje, ir Renesanso laikais Mikalojus buvo tapęs vienu populiariausių šventųjų.
Atvykėliai iš Olandijos Kalėdų Senelio legendą atsivežė ir į Naująjį Pasaulį. Olandiškas jo vardas Sinter Klaas virto amerikietiškuoju Santa Klausu. Angliškas personažo pavadinimas laikraščiuose pirmąsyk pasirodė 1773 m. O legendai sužydėti padėjo 1823 m. paskelbtas JAV rašytojo Clemento C. Moore eilėraštis „Šv. Mikalojaus apsilankymas“ (geriau žinomas kaip „Naktis prieš Kalėdas“), kur aprašomas mažytis seneliukas, viesulu lekiantis aštuonių elnių traukiamose rogėse ir slapčia paliekąs vaikams dovanų.
Tiesa, anuomet Šv. Mikalojus arba Kalėdų Senelis būdavo įsivaizduojamas skirtingai – nuo aukšto laibo vyro iki mažo apsukraus elfo. Dabartiniam, mums įprasto Senelio įvaizdžiui, susiformuoti padėjo „Coca Cola“, 1930 m. paprašiusi dailininko Haddono Sundblomo bendrovės reklamai nupiešti mielą ir patrauklų personažą savo reklamai. Piešiniuose, kuriems iš pradžių pozavo dailininko kaimynas, o vėliau – pats autorius, ir gimė šiandien puikiai pažįstamas baltabarzdis senelis geraširde šypsena ir raudonu kostiumu.
Simbolinė egzistencija. Į klausimą, ar yra Kalėdų Senelis, galime teigiamai atsakyti ne tik įvertindami jo buvimą ir vaidmenį šiuolaikinėje kultūroje. Psichologams ir tėvams visame pasaulyje diskutuojant, kada ir kokiomis aplinkybėmis vaikams geriausiai atskleisti „tiesą“ apie Kalėdų Senelio mitą, verta prisiminti žymios antropologės Margaret Mead 1979 m. išsakytas mintis.
Pripažindama racionalaus, kritinio mąstymo būtinybę, mokslininkė nemano, kad pasaulio magija ir šaltas protas prieštarauja vienas kitam. „Žinia apie Kalėdų Senelį vaikams gali padėti pajusti skirtumą tarp „fakto“ – kažko, ką galima nufotografuoti ar įrašyti, kieno egzistavimu niekas neabejoja, − ir poetinės tiesos, simboliškai išreiškiančios žmogaus požiūrį į visatą ir kitus žmones“, − pažymėjo M. Mead.
Panašiai mąstė ir kitas autorius, žurnalistas, JAV pilietinio karo veteranas Francis Pharcellus Church. 1897 m. laikraštyje paskelbtas jo atsakymas į redakcijos gautą aštuonmetės mergaitės Virdžinijos klausimą, ar yra Kalėdų Senelis, autorius atsako tvirtai „taip”.
„Niekas nėra matęs Kalėdų Senelio, bet tai nereiškia, kad jo nėra. Patys tikriausi dalykai pasaulyje kaip tik ir yra tie, kurių nėra matęs joks vaikas ar žmogus“, − pažymi F. Churchas iki šiol vienoje plačiausiai cituojamų laikraščio skilčių pasaulyje.
Tad galime netikėti būtybe, kuri, pasak mokslininkų, kiekvieną Kalėdų nakties sekundę turėtų įveikti 1000 kilometrų ir aplankyti 823 žmones. Tačiau Kalėdų Senelis buvo ir lieka dosnumo, gėrio ir artimo meilės simbolis. Šiuo požiūriu, išsaugoti tikėjimą Kalėdų Seneliu verta ne tik vaikams.
