Grupinė vienybė yra socialinis fenomenas, kai idėja apie Kalėdas yra kartojama visuomenėje, nepaisant mažai įrodymų, kad Jėzus tikrai egzistavo. Tai tapo norma ir nenormalu yra nešvęsti, netikėti kalėdinėmis tiesomis. Jeigu netiki religijos tiesomis, tuomet tiesiog privalai tikėti kapitalizmo tiesomis. Negali netikėti, o tikėti savimi tau negalima.
Per ilgą laiko tarpą Kalėdų idėja tapo tokia stipri, kad daugelis žmonių priima Kalėdų dovanų pirkimą ir šventimą kaip nenuginčijamą faktą... Tikėjimas Dievu nebėra Kalėdų dalis, nes galima tikėti pirkimo galimybe. Aplink esantys daiktai suteikia daug džiaugsmo mums, tad dalinkimės jais. Jeigu gali juos pirkti ir dovanoti, tuomet tu esi irgi laimingas žmogus, idealus vartotojas, kuris tiki neginčijamomis kapitalizmo tiesomis, galinčiomis idealiai pakeisti religijos tiesas.
Nėra Dievo? Nėra Jėzaus? Nesilankai bažnyčioje? Ne problema. Yra didžiulis gražus prekybos centras, gražesnis už didžiausią bažnyčią ir tūkstančiai skirtingų prekių jame jau laukia tavęs. Tu negali paliesti Dievo, tu nematei Jėzaus, pamiršai kelią į bažnyčią, bet tu matai daiktą, kuris gali būti nupirktas jau dabar ir net neturint pinigų – tau padės, tau paskolins.
Prekybos centre nereikia melstis, ten nėra kunigų – tiesiog išsirenki ir nusiperki, o kasininkės aptarnaus nemokamai. Daiktą galima paliesti, pauostyti ir tuomet padovanoti. Tam, kad neabejotum, kad elgiesi teisingai, yra sukuriama masinė psichozė per TV, radiją ir visur aplink ir dabar tikrai yra aišku, kad pirkti yra šaunu, madinga. Juk milijonai žmonių negali elgtis neteisingai. Neklauskime, kodėl jie taip elgiasi, nes jei jau taip elgiasi milijonai, tuomet tai tikrai teisingi poelgiai. Ar mes norime būti nenormalūs ir nesielgti kaip milijonai? Ar mes baltos varnos? Atstumtieji? Nevykėliai? Aišku, kad ne.
Tam, kad žmogus būtų stiprus individas ir bent jau užduotų nepatogius klausimus, tam būtina turėti reikalingas asmenines savybes. Tuomet galima jau ir kritiškai galvoti apie vyraujančius reiškinius, pradėti elgtis kitaip ir nebijoti pasmerkimo. Mokėti apginti savo nuomonę racionaliai, o ne emocijomis.
Kalėdinę psichozę galima būtų pavadinti paprasčiausia pelno didinimo akcija, kai vartotojai, nori ar nenori, tiesiog privalo pirkti ir skatinti ekonomiką. Jie dovanoja didesnius pardavimus, pelnus akcininkams.
Pažvelkime į Kalėdas kaip į paprastą eilinę šventę, kuri tikrai svarbi religingiems žmonėms. Jos svarbios ir vaikams, nes vaikai per maži kritiniam mąstymui bei imlesni poveikiui iš išorės. Tačiau Kalėdos visiems kitiems – kūdikėlio Jėzaus gimimo šventė. Dar paprasčiau – kito žmogaus gimtadienis. Žinoma, nėra aišku, ar buvo toks žmogus vardu Jėzus, ar jo nebuvo. Būtų dar didesnis absurdas švęsti gimtadienį žmogaus, kurio gal net nebuvo. Kaip gali būti gimtadienis kažkieno, jei tą dieną tas žmogus net negimė? Tačiau ne mažesnis absurdas yra švęsti svetimo žmogaus gimtadienį. Juk neįmanoma pažinoti Jėzaus, kuris mirė prieš porą tūkstančių metų. Visi pažinoję jį, irgi jau seniausiai mirę. Mes jo nepažįstame, jis seniausiai miręs, o tiems, kurie juo netiki, gal net gimęs niekada nebuvo, tačiau vis tiek švenčiame gimtadienį dovanodami dovanas ne jam, o savo artimiausiems. Nieko keisto čia nėra?
Galbūt iš dalies suprasdami, kad dalyvauja surežisuotame spektaklyje, suaugę žmonės pradėjo keisti Kalėdų tiesas naujomis. Kapitalizmas, demokratija, liberalizmas ir kiti dalykai suteikia galimybę švęsti ir neklausti. Juk švęsti niekas nedraudžia. Net jei tu ir nežinai, kas tas Jėzus. Jau mažam vaikui yra skiepijamos tam tikros vertybės ir tiesos, nors ne visos jos yra pagrįstos realiais faktais. Vaikas irgi švenčia Kalėdas, bet ar švęstų be dovanų? Jis tikriausiai savo vaikišku tiesumu paklaustų, kodėl gi švenčiame tas neaiškias Kalėdas? Tačiau gavęs dovaną į rankas jis staiga ima keisti savo nuomonę. Kalėdos paperka dovanomis, geriau, jei vis brangesnėmis.
Žmonės mėgsta kažką gauti, tuomet jie tampa geresni. Gavę dovanų jie pamiršta absurdą, nes dovana atperka visas netiesas. Dovanos, pagamintos masiniu gamybos būdu Kinijoje, nepastebimai atsiduria mūsų namuose, suteikdami trumpalaikį džiaugsmą. Daiktais lieka daiktu, tačiau juk akimirka laimės svarbiau. Ir kinams gerai, ir mūsų prekybininkams neblogai. Visi laimingi, apdovanoti dalele Kalėdų stebuklo. Kažkam pelnas išauga šimtus kartų, kažkam tai puiki proga svaigintis papildoma alkoholio doze, o kažkas tiesiog padarys tai, ką daro visi. Jeigu jau visi daro, tai yra teisinga. Ir mes tuomet irgi elgsimės kaip visi. Tačiau vieną dieną paklauskite savęs: kodėl švenčiame kito žmogaus gimtadienį? Ar dėl to, kad tikime religijos tiesomis?
Na, o dabar bėkime pirkti dovanų jei dar jų nenupirkome. Per daug nesinervinkime valandas trunkančiose spūstyse mieste, nesusimuškime dėl pigesnio daikto – dovanos, tiesiog tikėkime, kad pirkimas mus išvaduos, kad daiktai suteiks laimės. Atiduokime pinigus, laiką ir kantrybę vardan galimybės padovanoti. Tačiau nepamirškime, kad galime ir privalome kasdien ir ne vien daiktus. Linksmų švenčių!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!