Jokiu būdu nenoriu pašiepti ar kritikuoti šio konkretaus asmens, nes nieko apie jį nežinau, bet noriu panagrinėti pačią situaciją apskritai.
Tame skelbime buvo gana pagarbiai aprašyta, tačiau galima suprasti, kad ieškoma vis dėlto nuolanki, kukli, buitiška patelė, kurios vienintelė laimė – patenkinti vyrą ir prižiūrėti vaikus. Nereikia būti specialistu, kad suprastum, apie ką eina kalba. Apie jokią asmenybę nėra net kalbos, to nereikia, atrodo, kad tokiais atvejais moteriai užtenka rankų (valymui, plovimui, džiovimui, maisto ruošimui, šlavimui, vaiko snarglio nuvalymui) ir retkarčiais to, kas tarp kojų.
Man nuoširdžiai gaila, jog sovietinis režimas buvo toks luošinantis, kad išugdė tokį iškreiptą vyrų požiūrį į moterį. Bet žinote, nevadinčiau to seksizmu ar kokiu panašiu terminu, nes kai kurie vyrai, pripažinkime, į save žiūri panašiai – pamiegojau, pavalgiau, nuėjau į tualetą, ir viskas, nukritęs į fotelį laimingas. Jam daugiau nieko nereikia – nei kultūros, nei meno, nei politikos, nei naujienų, nei prisidėjimo prie visuomenės/pasaulio problemų sprendimo, nei vaikų auklėjimo, nei gamtos, nei tobulėjimo, diskusijų, mąstymo toliau savo nosies. Kaip gyvuliui, svarbu kad kūno poreikiai patenkinti.
Kita vertus, ko čia stebėtis – juk mąstančio, protaujančio žmogaus likimas tais laikais buvo geriausiu atveju psichiatrinė ligoninė, blogiausiu ir mirtis... Taip žmonės besisaugodami ir degradavo. Pasikartosiu – gaila.
Na, bet šiais laikais maža moterų, kurioms vyro žodis būtų šventas (tiesa, yra tekę girdėti apie keistas praktikas Rusijos kaimuose), jos labiau tiki savimi, kaip ir turi būti. O ir tarnaitėmis dirba už gerą atlygį Didžiojoje Britanijoje, o ne įrašą santuokos liudijime, kad nebesi „brokuota patelė, nes be patino“.
Tokia džiugia gaida ir užbaigsiu. Tikiuosi, kad nieko šiuo straipsniu neįžeidžiau.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite atsiųsti savo nuomonę? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: