LRT RADIJO klausytojai Aldonai iš Utenos rajono rūpi ežerų privatizavimo tema. „Mūsų apylinkėse yra gražus Bradeso ežeras. Šiemet žmogus iš Vilniaus nusipirko apie 1,5 ha žemės plotą, esantį šalia ežero. Iškart visose ežero prieigose įkalė lentas „Privatus ežeras. Žvejoti draudžiama“. Nežinome, kaip elgtis. Visą gyvenimą tėvai, protėviai ir mes naudojomės šiuo ežeru, tad norime žinoti, ar teisingai elgiasi naujasis žemės savininkas, galvodamas, kad Bradeso ežeras tapo jo vieno nuosavybe?“ – klausia ji.
Utenos rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektorius V. Jasiūnas sako, kad naujasis žemės savininkas taip pasielgti teisės neturi.
„Aplinkos ministro patvirtintame tvarkos apraše nurodoma, kad jei vandens telkinys priklauso keliems savininkams arba bendrąja daline nuosavybės teise valstybei, tai vieno savininko išduotas mėgėjų žvejybos leidimas galioja visame vandens telkinyje. Šiuo atveju Bradeso ežeras priklauso penkiems fiziniams asmenims, o šeštasis ežero savininkas yra valstybė. Tad, jei žmogus turi mėgėjiškos žvejybos leidimą valstybės vandens telkiniams, vieno savininko (šiuo atveju – valstybės) išduotas leidimas galioja ir visame Bradeso vandens telkinyje“, – aiškina jis.
V. Jasiūno tikinimu, aplinkosaugininkai neturi galimybės uždrausti kabinti lenteles ar skelbimus. Gali būti, kad žmogus tiesiog nesupranta, kad tai yra ne jo vieno ežeras. Bet jei jis tai daro sąmoningai, tai jau yra viešas savivaliavimas ir žmonių klaidinimas.
„Vandens įstatyme ir savivaldybės nutarime parašyta, kad eiti vandens telkinio apsaugos juosta galima. Beje, žmonės dažnai painioja „juostos“ ir „zonos“ sąvokas. Paprastai kalbant, juosta yra 5–10 m pločio žemės plotas šalia ežero, o zona apima iki 200 m, kai kur – ir iki 500 m plotą šalia vandens telkinio“, – sako V. Jasiūnas.
Anot specialisto, juosta leidžiama eiti visiems, o norint eiti per zoną, reikia turėti žemės savininko leidimą. Dar vienas esminis skirtumas – juostoje yra draudžiama statyti tvorą, o zonoje – leidžiama.
