Daug moterų šventiniu laikotarpiu ryžtasi bene didvyriškiems poelgiams – pradeda generalinę namų tvarką, kartais net savarankiškai perstumdo baldus, iš parduotuvių velka sunkius maisto krepšius, prieš tai dar gerokai pabėgioja po įvairius prekybos centrus ieškodamas dovanų, prekių. Tad nenuostabu, kad nesirūpina savo sveikata ir artėjant švenčių maratono finišui būna ne pačios geriausios formos, skauda širdies plote, svaigsta galva, raibuliuoja akyse.
Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, lipidų apykaitos, metabolizmo sutrikimai, cukrinis diabetas, rūkymas, riebus maistas – žinomi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Tačiau ne mažiau svarbi ir emocinė būklė. Pripažinta, kad stresas yra rizikos veiksnys, skatinantis aterosklerozę, miokardo infarktą ar kitas širdies ir kraujagyslių ligas.
„Patiriant stresą į kraują išsiskiria labai daug jo hormonų – adrenalino, noradrenalino, kortizolio, kurie pablogina koronarinę kraujotaką. Tada prasideda kraujagyslių spazmai, kyla kraujospūdis, atsiranda galvos smegenų, širdies išemija. Pablogėjus kraujotakai sutrinka širdies raumens maitinimas, organai blogai dirba, spaudžia širdį, krūtinę, skauda galvą, ji svaigsta, ūžia, kyla įvairių komplikacijų“, – aiškina Abromiškių reabilitacijos ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė Aurelija Ambrazaitytė.
Dėl nervinės įtampos daugėja streso hormonų, kurie veikia kraujagyslių sieneles. O kai jos pažeistos, didėja aterosklerozės, koronarinės širdies ligos rizika. Organizme vykstantys pokyčiai lemia trombų susidarymą. Kraujagyslės krešulys gali tapti miokardo infarkto priežastimi.
Ūmus stresas sukelia miokardo infarktą, stenokardijos priepuolį, hipertoninę krizę ar prieširdžių virpėjimą.
„Širdį veikia ir šventiniu laikotarpiu atsirandanti įtampa, nerimas, nors, žinoma, ne tiek, kiek stresas, kurį sukelia neigiami įvykiai, konfliktai, jausmai, – tvirtina gydytoja A. Ambrazaitytė. – Kalėdų, Naujųjų metų laukimas, džiaugsmingi įvykiai kelia daug emocijų, dėl to taip pat padidėja kraujospūdis, bet tiek daug streso hormonų neišsiskiria kaip patiriant neigiamą stresą. Ruošimasis šventėms, rūpesčiai, skubėjimas, lakstymas po parduotuves – malonesni dalykai negu kokie nors neigiami įvykiai. Viena vertus, dovanų ieškojimas, teigiamos emocijos yra gerai, bet jei tų rūpesčių per daug, kyla įtampa, žmogus nervinasi, tada poveikis širdžiai taip pat neigiamas.“
Paūmėja lėtinės ligos
Šventiniu laikotarpiu pakinta kasdienė rutina, vis dažniau galvojama, ką nupirkti dovanų, kaip sutvarkyti namus, kokių patiekalų pagaminti, kuo reikės pasipuošti, kaip nepamiršti pasirūpinti sveikata. Visa tai padidina streso lygį, kuris pasireiškia nuovargiu, galvos skausmu, kitais negalavimais.
„Šventinis maratonas organizmui – ne tik fizinis krūvis, bet ir didžiulė nervų sistemos, širdies apkrova. Jei žmogui nustatyta aritmija, jis turėtų nepervargti ir klausyti savo širdies: darbų ir rūpesčių apsiimti tiek, kiek ji leidžia, tačiau ne daugiau, – pataria gydytoja A. Ambrazaitytė. – Šventiniais rūpesčiais turi pasidalyti visi šeimos nariai, nors dažniausiai moterys puola vienos viską paruošti ir dar kiekvienam artimajam parengti po staigmeną.“
Per šventes dauguma praranda saiką, valgo daug riebaus, sunkiai virškinamo maisto, padaugina alkoholio. Tokių šventinių vaišių pasekmės žinomos bene visiems – virškinimo trakto sutrikimai, skrandžio, pilvo skausmai, priaugti keli kilogramai. Tačiau tokios gausios vaišės veikia ne tik virškinimo sistemą, bet ir širdį.
Statistika byloja, kad švenčių laikotarpiu greitoji medicinos pagalba kviečiama maždaug 2–3 kartus dažniau ne tik dėl virškinimo trakto negalavimų, apsinuodijimų maistu ar alkoholiu, bet ir dėl širdies veiklos sutrikimų. Kasmet per šventes ir iš karto po jų nemažai žmonių patenka į ligonines dėl lėtinių širdies ligų paūmėjimo.
„Jei po švenčių širdies plote jaučiamas sunkumas, pila šaltas prakaitas, atsiranda nerimas, trūksta oro, pykina, dažnas pagalvoja, kad švęsdamas persivalgė, per daug gėrė alkoholio, todėl jam taip negera, bet minėti simptomai gali signalizuoti širdies stenokardinį skausmą, kraujagyslių spazmus, – perspėja kardiologė. – Jei žmogus nesirgęs skrandžio ligomis, o jaučia nei iš šio, nei iš to atsiradusį pykinimą ir skausmą duobutėje po krūtinkauliu, turi kreiptis į gydytoją: gali būti stenokardijos priepuolis ar net dar sunkesnis sutrikimas.“
Per šventes ypač atsargiems derėtų būti pacientams, anksčiau patyrusiems širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimų. Jei žmogui diagnozuota išeminė širdies liga ir jis jaučia skausmą už krūtinkaulio, pykina, vertėtų pasitikrinti širdį, o ne suversti visą kaltę persivalgymui ir skrandžio negalavimams, pataria gydytoja.
Rasti laiko poilsiui
Statistika negailestinga: dažniausia Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos.
„Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių nemažėja, o ligoniai jaunėja, – tvirtina gydytoja kardiologė A. Ambrazaitytė. – Štai ir dabar mūsų ligoninėje gydomi 35–45 metų vyrai, patyrę miokardo infarktą. Prieš kelis dešimtmečius infarktas dažniausiai ištikdavo vyresnio amžiaus žmones.“
Kad vis dažniau širdies ir kraujagyslių ligos pakerta jaunus ir darbingus žmones, kaltas ir gyvenimo būdas, nuolatinis skubėjimas.
„Judame minimaliai, valgome ir nervinamės – maksimaliai, – sako gydytoja A. Ambrazaitytė. – Gyvename jausdami nuolatinę nervinę įtampą, nesportuojame, nes neva nėra kada, valgome bet kada, bet kaip ir daug. Taip alinamas organizmas galiausiai neatlaiko ir sustreikuoja širdis ar kitas organas.“
Daugelis žmonių nejaučia jokių širdies sutrikimų požymių, nemoka jų atpažinti ir dažnai net neįtaria, kad serga pavojinga liga. Reikėtų būti atidiems savo sveikatai.
Pagrindiniai širdies ligų simptomai yra spaudžiančio pobūdžio skausmas krūtinėje, galintis plisti į kaklą, rankas, petį, nugarą, dažnas ar neritmiškas širdies plakimas, oro stoka ar dusulys, taip pat nespecifiniai požymiai: nuovargis, silpnumas, galvos skausmas. Simptomai iš pradžių gali būti nežymūs, pasireikšti tik patiriant fizinį ar emocinį krūvį. Vėliau, ligai progresuojant, tampa lengviau pastebimi.
Šventiniu laikotarpiu reikėtų skirti laiko sportui, sveikai mitybai, atpalaiduojamosioms procedūroms ir pasimėgauti artėjančiomis šventėmis. Tai suteiks teigiamų emocijų, sumažins įtampą ir kartu saugos širdį.
„Dažnai žmonės nuo Naujųjų metų ketina gyventi kiek kitaip, labiau rūpintis sveikata. Bet juk nebūtina laukti Naujųjų. Labiau rūpintis sveikata galima pradėti nuo rytdienos: sveikai maitintis, daržoves valgyti kilogramais, mėsą – gramais, aktyviai poilsiauti, per savaitę keturis penkis kartus po valandą skirti mankštai, pasivaikščioti“, – pataria kardiologė A. Ambrazaitytė.
