Intensyvi prekyba – visą mėnesį
Pirmieji klientai A. ir E.Mačių medelyne paprastai būna „Bernelių užeiga“, Birštono ir Druskininkų sanatorijos, Kauno įstaigos. Likus porai savaičių iki švenčių, pasipila pavieniai pirkėjai, kurių srautas nenutrūksta iki pat Kūčių popietės.
Tiesa, per visą kalėdinių medelių auginimo laikotarpį pirmąjį pirkėją į sąrašą Mačiai yra įrašę rugsėjį. „Kaip tik sodinome eglutes į vazonus. Klientas nusprendė, kad mes pirmiausia iškasame pačias gražiausias. Anot jo, nėra jokio skirtumo, kur – pas mus ar pas jį namuose – eglutė stovės iki švenčių“, – kalbėdama su „Savaitraštis Kaunui“ prisiminė pašnekovė.
Šiemet iš Kalinavos kaimo (Garliavos apylinkių seniūnija) po Lietuvą pasklis apie 500 medelių vazonėliuose ir 100 nukirstų. Tai ne tik paprastos, bet ir serbinės, dygiosios, baltosios, juodosios, šiurkščiosios eglutės, balzaminiai kėniai, kalninės pušaitės.
„Pernai medeliai vazonuose buvo maždaug 1,2 m aukščio, o šiemet nemažai paauginome iki 1,5 m, tačiau dabar klientai prašo 2 m eglučių vazonuose. Galėtume sodinti ir 5 m aukščio egles, tačiau reikėtų didesnio vazono ir mechanizmų, kurie įkeltų jas į automobilį“, – besikeičiančius pirkėjų įnorius komentavo E.Mačys.
Nemažai Kalėdų medžių verslininkai dovanoja Garliavos bažnyčiai, mokykloms ir Krizių centrui. Taip pat paruošia šakelių tiems, kurie į „Caritą“ ateina atsiimti maisto produktų.
Permainas diktuoja rinka
„Šiemet siūlome didesnį eglučių asortimentą ir sumažinome kirstų eglučių skaičių. Taip sumąstėme ne mes – sprendimą padiktavo rinka. Pirkėjai dažnai prasitaria, kad gaila nukirsto medelio ir mieliau renkasi pasodintus vazone. Kuo nukirsta eglė gražesnė ir vertingesnė, tuo labiau gaili. O vazonuose įsigytas pavasarį sodina prie namų“, – pastebėjo E.Mačys.
Būsimasis verslą žadantis perimti sūnus Vytenis, žinodamas, kad konkurencija didelė, o kalėdinių augalų atvežama daug, sugalvojo lošti kokybe. Šie pakaunės ūkininkai augina nedidelį kiekį kalėdinių medelių, todėl gali formuoti jų šaknyną.
„Kuo spygliuotis lėčiau auga, tuo jis gražesnis, yra lengviau suformuoti lają. Todėl kas dveji metai pakirtinėjame šaknis – augalai lėčiau stiebiasi, vainikas tampa kuplesnis. Žinoma, medelių savikaina dėl to tampa brangesnė. Pastebėjome, jeigu eglutė graži, žmonės perka nė kainos neklausdami. Klientai džiaugiasi, kad mūsų eglutės labai gerai prigyja“, – verslo paslaptis atskleidė E.Mačys.
Prekiauja ir internetu
Daugiausia eglučių ūkininkai parduoda iš namų. Tarp Mačių klientų yra ir bendrovė. Dukra Rūta, Vilniuje ne vienerius metus eglutes pardavinėjanti internetu, sumanė šį metodą išmėginti Kauno regione. „Pernai tik bandėme, o šiemet jau pasitelkėme ir reklamą – vaikai aplipdė automobilius. Tačiau jau pernai švenčių išvakarėse pirko tie, kurie, matyt, buvo užmiršę, kad atėjo Kalėdos“, – juokėsi A.Mačienė.
Anot pašnekovės, dukra Rūta kauniečius pirkėjus jau pripratino prie kėnių, o vilniečiai, kaip juokaujame, yra senamadiški ir vis dar perka sidabrines eglutes. Kėniai labai mieli augalai – kvepia, neduria, o sidabrinės eglutės kambaryje atrodo tarsi apdulkėjusios.
Netoli Garliavos esantis medelynas užima apie 5 ha plotą: 3 ha veši Kalėdų medelių plantacija, 2 ha – dekoratyviniai augalai. Didžioji dalis sodinukų auginami atvirame grunte. Jie iki rugsėjo auga dirvoje, o prasidėjus kalendoriniam rudeniui yra persodinami į vazonus.
Mačiai įsigijo kelis specialius įtaisus, medelius apgaubiančius tinklu. Taip eglutes galima lengviau gabenti, jos užima mažiau vietos, o šakos neapsilaužo.
E.Mačys parsitarė norėjęs plėsti Kalėdų medelių plotą, bet stabdė sūnus. Nežinoma, kas po kelerių metų bus madinga, nes kadaise sintetinės eglutės sudarė nemažą konkurenciją. Ūkininkai sulaukia užsakymų parduoti 5 tūkst. eglučių, kurias nori gabenti į Belgiją ar Olandiją.
„Niša yra, tačiau visada reikia žiūrėti į priekį. Sidabrinės eglutės auga lėčiau, apie 10 metų, todėl reikia žinoti, ar tai bus madinga ir atsiras pirkėjų. Be to, tokių pasiūlymų teikėjai tikisi triskart mažesnių kainų nei parduodame mes, ir nuo tokio kiekio taip pat ketina užsidirbti, o mums tektų medelius atiduoti kone už savikainą“, – neslėpė E.Mačys.
Miškininkas noriai konsultuoja
Eduardo patarimo klausia ir tie, kurie kalėdinius medelius nori auginti patys. „Pradedantiesiems viskas atrodo paprasta. Sako: „Nupirksiu daigų, pasodinsiu, ateisiu po 5 metų, nukirsiu ir parduosiu“. Jei nori, kad medelis užaugtų gražus, prie jo reikia prieiti daugybę kartų. Jeigu nepurški chemikalais ir neravi, išsistiebia žolė, o nuo jos paruduoja spygliai. Turime tokių klientų, kurie eglutę dviem savaitėms renkasi pusę dienos. Kadangi jau pažįstu tą žmogų, sykį paklausiau, ar ir žmoną taip ilgai rinkosi. „O, ne, – nė nemąstęs atsakė. – Žmoną ant smūgio išsirinkau“, – prisiminęs juokėsi pašnekovas.
Mačių medelyne eglutėms stiebtis pačioms leidžiama 4–5 metus, vėliau augimą jau reikia reguliuoti ir stabdyti: medeliams pakertamos šaknys, pakerpamos viršūnės. Nuo pakirptos vietos išauga kelios viršūnės, kreivas vėl reikia šalinti, o tiesiausią palikti.
„Pačios jauniausios ir mažiausios eglutės, skaičiuojant nuo pasėjimo, – jau keturmetės. Persodinus jos patyrė stresą, šiemet paaugo apie 10 cm, kitais metais jau pasistiebs gerokai daugiau“, – subtilybes aiškino Eduardas.
Pakaunės ūkininkai augina ne tik Kalėdų medelius. 2–3 m sidabrinių eglučių reikia ir apželdinimui. „Jas užauginti nėra sunku, tačiau persodinus, eglutės retėja, tampa negražios. Jas stengiamės sodinti kuo toliau vieną nuo kitos, kas dvejus metus pakirtinėjame šaknis, kad persodinant patirtų kuo mažiau streso ir lengviau prigytų“, – pasakojo miškininkas.
Tiesa, kalnines pušaites Mačiai stengiasi suformuoti kaip eglutes. Beje, tam tikram klientų ratui – žmonėms su fantazija – suformuoja ir įdomesnių eglučių. Pasak E.Mačio, norint išgauti įdomesnę formą, reikia turėti įgudusį žvilgsnį, numatyti, kaip medelis augs ir karpyti šakas.
Idėją rado Danijoje
„Ką miškininkas gali daugiau auginti? – klausimu į klausimą apie verslo idėją atsakė E.Mačys. – Buvau kolūkio miškų miškininkas, suirus kolūkiams, miškus prijungė prie valstybinių, ir mano pareigos tapo nereikalingos. Žinojau, kad atgausiu senelių žemę. Idėją parsivežiau iš Danijos, ten auginti kalėdines eglutes – nacionalinis sportas, prie kiekvieno namo jomis užsodintas bent 10 a plotas. Tiesa, kol ūgtelėjo pirmosios eglutės, bandėme auginti braškes, gėles, net kopūstus. Tada reikėjo žiūrėti kokius 10 metų į priekį“.
Kol nebuvo įsitvirtinę rinkoje, pardavinėjant pirmąsias sidabrines eglutes Mačiai dažnai sulaukdavo replikos: „Matyt, kur nors parke prisikirto“. Kalinavos kaime dar auga ir verslo pradžią menantis spygliuočių guotas. Mačienė teigė, kad jokio sentimento pirmiesiems medeliams nejaučia, juos ketina naikinti ir užsodinti naujais medeliais.
„Nors dirbame visus metus, pajamas gauname tris kartus. Balandį realizuojame dekoratyvinius medelius pavasariniam sodinimui, rugsėjį – rudeniniam, o gruodis – jau Kalėdinių eglučių pardavimo metas“, – sakė Mačiai. Vis dėlto, pasirinkta verslo kryptis juos visiškai tenkina, o išpuoselėtas medelynas laikui bėgant neišnyks. Agronomės ir miškininko duetą ateityje pakeis politikos mokslų absolventas, Mačių sūnus – Vytenis.
