Už didelio masto kontrabandą Apeliacinis teismas 2003 metų rugpjūčio 20 dienos nuosprendžiu J. Silovui buvo paskyręs 200 minimalaus gyvenimo lygio (25 tūkst. litų) baudą, kurią reikėjo sumokėti į Lietuvos valstybės biudžetą.
Praėjusiais metais Aukščiausiasis Teismas atmetė buvusio Latvijos dviratininko J. Silovo skundą dėl apkaltinamojo nuosprendžio už didelio masto pinigų kontrabandą.
Tai buvo galutinis Lietuvos teismų žodis 2001 metų spalio 8 dieną prasidėjusioje istorijoje, kai į Latviją važiavęs J. Silovas buvo sulaikytas Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos kelio poste. Pažeisdamas Lietuvos įstatymus, jis bandė per sieną pervežti didelę sumą nedeklaruotų pinigų įvairia valiuta - iš viso apie 250 tūkst. Lt. Tai buvo sportininko honoraras pagal kontraktą su profesionaliu Prancūzijos dviračių sporto klubu "Cofidis".
Muitininkai tąkart konfiskavo ne tik dviratininko vežtus pinigus, bet ir du J. Silovo automobilius - "Opel Astra" bei "Nissan Primera".
Kadangi J. Silovo turtas buvo konfiskuotas kaip daiktinis įrodymas, o ne paskyrus konfiskaciją kaip bausmę, todėl, teisininkų aiškinimu, Malonės komisija neturėjo teisinio pagrindo svarstyti sportininko turto grąžinimo klausimo.
Teisininkų teigimu, šį klausimą reikėtų spręsti pateikiant civilinį ieškinį teisme dėl konfiskuoto turto sugrąžinimo. Didelį rezonansą turėjusi istorija Latvijoje iki šiol laikoma nesusipratimu.
J. Silovas bei jo gynyba viso teismų proceso metu ginčijo patį veiksmų kvalifikavimą ir įrodinėjo, kad J. Silovo atvejis neturi nieko bendra su tradicine kontrabanda.
Po 2002 metų balandžio 11 dieną paskelbto Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo J. Silovas buvo nuteistas kalėti 5 metus, jis buvo suimtas teismo salėje ir daugiau kaip 3 mėnesius praleido Pravieniškių sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje, kol 2003 metų birželio 27 dieną dviratininko skundą nagrinėjęs Apeliacinis teismas jį paleido už 20 tūkst. Lt užstatą.
Šiam teismui suabejojus itin griežtomis senosios redakcijos Baudžiamojo kodekso normomis, buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą.
2003 metų birželio 10 dienos nutarime Konstitucinis Teismas išaiškino, kad anksčiau galiojusio Baudžiamojo kodekso (BK) 45 straipsnis prieštaravo Konstitucijai ta apimtimi, kuria buvo suvaržyta teismo teisė skirti švelnesnę kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmę už stambaus masto kontrabandą atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nenurodytas, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Po šio nutarimo keisdamas Kauno apygardos teismo nuosprendį, Apeliacinis teismas vadovavosi jau 2000 metų redakcijos Baudžiamuoju kodeksu, kuris už kontrabandą numato baudą arba laisvės atėmimą iki 8 metų.
Skirdamas su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, teismas pabrėžė atsižvelgiąs į nuteistojo asmenybę. Kartu teismas pabrėžė, kad Latvijos pilietis yra pagrįstai apkaltintas kontrabandos gabenimu, nes aiškiai pažeidė Lietuvos teisės normas. Lietuvos Vyriausybė nurodė deklaruoti per sieną gabenamas dideles pinigų sumas po to, kai šalis prisijungė prie 1997 metų Romos konvencijos prieš pinigų plovimą.