Žinoma, tai nėra šalies masto problema, tačiau kasininkių abejingumas ir labai atmestinai atliekamas darbas neleidžia tylėti.
Gyvenu Vilniuje. Taip jau nutiko, kad tiek šalia ankstesnių, tiek šalia dabartinių mano namų arčiausiai esanti parduotuvė – „Iki“. Kol gyvenau Žirmūnų mikrorajone, pamėgau šią parduotuvę, todėl kai su vyru persikėlėme gyventi į Pavilnį, apsidžiaugiau, kad ir toliau maisto prekes galėsiu pirkti pamėgtoje parduotuvėje. Tačiau jau po pirmo apsilankymo likau labai nemaloniai nustebinta.
Prie kasos sėdinti vidutinio amžiaus moteriškė ne tik kad neištarė elementarios frazės „Laba diena“, ji nepasivargino įvardyti ir pinigų sumos, kurią turėčiau sumokėti už savo pirkinius. Suprask, ekrane gi visi skaičiukai matyti, kam aušinti burną? Žinoma, grįždama namo mintyse teisinau pardavėją, galbūt jai sunki diena ir panašiai, tačiau kaip sakoma, kuo toliau, tuo gražiau.
Jau metus laiko karts nuo karto užsuku į Pavilnyje, Džiaugsmo gatvėje , esančią „Iki“ parduotuvę, tačiau aptarnavimo scenarijus pokyčiais net nekvepia. Keisčiausia, kad taip elgiasi ne viena kuri nors kasininkė, o visos, kurios ten dirba. Nei „laba diena“, nei „viso gero“, nei mokėtinos sumos įvardijimo. Kaskart ten apsilankiusi pasijuntu, lyg būčiau nematoma. Kasininkės kur kas labiau užsiėmusios savo gyvenimų ar vietinių žmonių pirkinių aptarinėjimų: kas kiek pigiausio vyno ir cigarečių šįryt nusipirko. Man, stovinčiai prie kasos, tai tikrai nėra pati svarbiausia informacija.
Reikia paminėti, kad atžagarus pirkėjų aptarnavimas nėra vienintelis tos parduotuvės minusas. Vakar apsiperkant prie kasos paaiškėjo, kad pasiėmiau neužpajamuotą prekę, kurios, „puikioji“ kasininkė man parduoti tiesiog negalėjo. Aš jau nekalbu apie situaciją parduotuvėje, kai žmonės po darbų užsuka apsipirkti. Visai nesvarbu, ar prie kasos laukia 5 ar 15 žmonių, dirba tik viena kasininkė, kuri tikrai nesuinteresuota greitu ir kokybišku pirkėjų aptarnavimu.
Paradoksas šioje situacijoje yra tas, kad vos už poros kilometrų, Juodajame kelyje, yra kita to paties pavadinimo parduotuvė, į kurią užsukusi namo visada grįžtu su šypsena. Pardavėjos ten malonios, pasirengusios padėti, o prie kasos labai dažnai net užsimezga šioks toks pokalbis, kurį palydi šilta šypsena.
Pati 2 metus dirbu klientų aptarnavimo srityje ir tikrai žinau visus aptarnavimo standartus. Tad būtų įdomu sužinoti, kaip apmokomos kasininkės, juk maisto prekių parduotuvė – tai ta vieta, į kurią žmonės užsuka kone kasdien. Visi su savo vargais ir rūpesčiais, tačiau darbas yra darbas. Tad, mielos pardavėjos, jei jau sėdit kasoje ir aptarnaujat žmones, pasistenkit tai atlikti bent su minimaliai mandagiai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI skaitytojos skundą pakomentavo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė. Pasak jos, jau susisiekta su skaitytojos aprašytos parduotuvės darbuotojais.
„Mes apgailestaujame, kad pirkėja patyrė nepatogumų vienoje iš mūsų parduotuvių. Vis dėlto, kitos parduotuvės darbuotojus ji giria ir tokių atsiliepimų apie draugiškus ir paslaugius „Iki“ darbuotojus sulaukiame daugiau. Mes siekiame, kad mūsų parduotuvėse būtų kokybiškas maistas, dėmesys pirkėjui, maloni atmosfera ir aptarnavimo kokybė. Todėl skiriame daug dėmesio darbuotojų mokymams. Deja, pasitaiko ir skaitytojos minėtų situacijų. Tokie atvejai itin reti ir dedame visas pastangas, kad ateityje nebepasikartotų. Atsiprašome pirkėjos už patirtus nepatogumus.
Į šį nusiskundimą buvo nedelsiant sureaguota – susisiekta su parduotuvės darbuotojais. Tikime, kad situacija šioje parduotuvėje pagerės ir ji bus tokia pati kaip ir antroje skaitytojos minėtoje parduotuvėje“, – situaciją pakomentavo B. Čaikauskaitė.