Žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė, sveikindama visus susirinkusiuosius į baigiamąjį žuvininkystės sektoriaus apžvalgos seminarą, pasidžiaugė matomais realiais pokyčiais – modernizuota gamybos baze, pagerinta produktų ir paslaugų kokybe, sukurtomis naujomis darbo vietomis. Pasak ŽŪM Žuvininkystės departamento direktorės Agnės Razmislavičiūtės-Palionienės, sukurta net 11 žuvininkystės vietos veiklos grupių – tai viršijo visas optimistiškiausias prognozes.
Pradedant įgyvendinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą, verslas turėjo pasenusias technologijas, ribotą produkcijos asortimentą, rinkų potencialas buvo nepakankamai išnaudotas, žmonėms trūko bendruomeniškumo, socialinių iniciatyvų. Iš viso buvo gautos 399 paraiškos, iki š. m. rugsėjo 30 d. jau buvo išmokėta beveik 57 mln. eurų paramos lėšų (89 proc. visų lėšų). Populiariausios buvo akvakultūros, žvejybos vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimo ir gamybos priemonės – joms skirta net 57 proc. visų lėšų.
Naujosios Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos biudžetas žvejams ir jų bendruomenėms žada būti dar dosnesnis: 22 programos priemonėms bus skirta net 81,6 mln. eurų, o tai yra beveik 16 proc. daugiau nei 2007–2013 metais. Daugiausia lėšų – 35 proc. – numatyta skirti populiariajai akvakulturai.
Tai, kad šis pelningas sektorius – čempionas pritraukiant privačias lėšas, patraukliausias ir visoje ES, patvirtino Europos Komisijos atstovas Kurtas Vander Eeckenas, seminare apžvelgęs ES patirtį panaudojant Europos žuvininkystės fondo lėšas ir pasidalijęs ateities įžvalgomis. „Praėjusiu laikotarpiu parama koncentravosi į gamybos pajėgumų didinimą, todėl manome, kad ateityje reikėtų daugiau dėmesio skirti inovacijoms – naujiems gamybos metodams, žuvų sveikatos gerinimui ir kt.“, – sakė EK atstovas.
Įgyta ES paramos įsisavinimo, projektų įgyvendinimo patirtimi seminare pasidalijo žuvininkystės vietos veiklos grupių, žvejų ir perdirbėjų organizacijų atstovai, jau įgyvendinę ne vieną šimtą projektų. Pasak jų, patirtis ateina kartu su patyrimu, svarbiausia – nestokoti idėjų ir iniciatyvų, bendrauti ir bendradarbiauti.
Seminare buvo ne tik aptarti praėję ir būsimi Lietuvos žuvininkystės sektoriaus plėtros etapai, bet ir pagerbti tie veiklūs žmonės, kurie yra puikus pavyzdys, kaip sumaniai pasinaudojus ES fondų ir valstybės parama galima modernizuoti gamybos bazę, gerinti produktų ir paslaugų kokybę, plėsti asortimentą, kurti naujas darbo vietas, imtis socialinių iniciatyvų.
Nominaciją ,,Pažangios žuvies perdirbimo technologijos“ laimėjo G. Kanaševičiaus personalinė įmonė „Desė“ (projektas ,,Vakuuminės pakavimo linijos su terminiu indelio formavimu diegimas G. Kanaševičiaus personalinėje įmonėje „Desė“), nominaciją „Modernus akvakultūros ūkis“ – UAB „jFish” (projektas „Afrikinio šamo auginimas nuo mailiaus iki prekinės produkcijos, panaudojant uždarų recirkuliacinių sistemų (URS) technologijas ir atsinaujinančius energijos šaltinius“), nominaciją „Sumanus verslas įgyvendinant žuvininkystės regionų vietos plėtros projektą“ – UAB ,,Kintai“ (Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės VšĮ „Pasienio žuvys“ vietos projektas „UAB Kintai produktyvumo didinimas plečiant veiklą“), nominaciją „Socialinė iniciatyva įgyvendinant žuvininkystės regionų vietos plėtros projektą“ – Artūras Abaravičius (Ignalinos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės vietos projektas „Žvejo sapnas“ – pramoginės žvejybos infrastruktūros sukūrimas Rimšės miestelyje“).
„Tikiu, kad sėkminga Jūsų patirtis įkvėps drąsos kitiems ir naujajame laikotarpyje bus įgyvendinta dar daugiau naujų, sėkmingų projektų“, – spausdama ranką nugalėtojams sakė žemės ūkio viceministrė L. Kujalytė.
