Galėčiau ir nelandžioti po tuos darbo skelbimų puslapius, juk aš esu dirbanti moteris, net verslininkė (nuo šito žodžio man kažkaip nejauku). Turiu savo veiklą. Dirbu kasdien, be laisvadienių, be švenčių. Supainiojusi gyvenimą su darbu. Tik pajamos iš mano veiklos yra 526 eurai „ant popieriaus“, kaip pasakytų darbo užmokestį pagal darbo sutartį gaunantis žmogus.
O kai pasižiūriu į išlaidų analitiką, tai ir visai savęs gaila pasidaro. Išlaidos pasiskirsto štai taip:
1) Visų pirma, juk svarbiausia, išlaidų dalis tenka „Sodros“ kišenei: 26,3 proc. nuo MMA, pensijų socialinio draudimo įmokos – 85,48 eurai;
2) Antra išlaidų eilutė mano pajamų-išlaidų balanse vėl tenka tai pačiai „Sodrai“ kaip PSD įmokos, kurių dydis yra 9 proc. nuo MMA – 29 eurai;
3) Būsto nuoma – 60 eurų.
Po visų svarbiausių išlaidų man lieka 351,52 eurai. Kol kas pamirštame tai, kad metų gale privalėsiu VMI pateikti deklaraciją apie tai, kiek išmokų iš įmonės gavau kaip paskirstytojo pelno dalį. Šitie 351,52 eurai ir bus toji paskirstytojo pelno dalis, nuo kurios aš turėsiu susimokėti 15 proc. GPM.
Be to, mano veikla neturi išlaidų – veiklos sąnaudų, nes vykdau intelektualinio pobūdžio veiklą. Todėl, pateikus metinę pelno deklaraciją, aš kaip juridinis asmuo dar turėsiu susimokėti pelno mokestį, kuris taip pat bus 15 proc. dydžio nuo pelno.
Nieko bendro gyvenime neturinčiam su buhalterija žmogui visa šita mano skaičių ir procentų tirada gali pasirodyti visiškai nesuprantama. Nes suprasti iš tikrųjų sunku, net ir man pačiai. Paliekame skaičius. Grįžtame į socialinį gyvenimą.
Man 46 metai (po poros savaičių sueis), turiu du vaikus: vieną suaugusį, baigusį studijas, o kitą dar pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokinuką. Gyvenu aš viena. Taip jau gyvenimas susiklostė. Mažojo žmogučio tėvas finansiškai neprisideda prie jo išlaikymo. Gyvenu provincijoje. Ne visai gūdžioje, bet provincijoje. Dirbu visą savo gyvenimą nuo 12 metų, nes augau internate. Jokių giminių ar artimųjų neturiu. Visą savo sąmoningą gyvenimą dirbdama, aš nieko neturiu. Vos suduriu galą su galu. Nuomojuosi butą iš emigrantų ir su nerimu laukiu, kada man bus pranešta kad privalau jį atlaisvinti.
Klausimas – kaip man gyventi toliau? Kur pasidėti? Emigruoti? Negaliu. O kaip mano mažas vaikas? Ištįsti jį į nežinią? O kitą palikti čia vieną? Susirasti darbą pagal darbo sutartį? Ieškau. Nerandu, nes darbdaviams aš jau nepatraukli – esu jau sena, ir dar vieniša mama, auginanti mažametį vaiką. Vienos problemos su tokiomis. Tai vaikas sirgs, tai atostogos ilgesnės, nei viršvalandžių negalės skirti dirbti. Keisti gyvenamąją vietą? Mielai. Tik kaip? Jei nėra darbo?
Noriu šitą klausimą adresuoti valstybės galvoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnams. Gal jie man galėtų pasakyti, kaip išgyventi Lietuvoje? Eiti paprasčiausiu keliu – viską trenkti ir rikiuotis į socialiai remtinų gretas? Ačiū.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI skaitytojos atsiųstą informaciją pateikė mokesčių ekspertei bei konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėjai Rūtai Bilkšytei, kuri pakomentavo, kad individualią įmonę turinčiai moteriai savo mokestines išlaidas būtų galima sumažinti mokant mažesnį pelno mokestį.
„Kalbant apie pelno mokesčio prievoles tai jūsų skaitytojos laiško ištraukoje nurodoma, kad jos Individuali įmonė moka 15 proc. pelno mokestį. Tai reikia pripažinti iš tiesų daug smulkiam verslui, tačiau Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 5 str. 2 d. yra numatyta galimybė, smulkioms įmonėms mokėti 5 proc. dydžio pelno mokestį. Tačiau reikia atsižvelgti į PMĮ 5 str. 3 d. numatytas išlygas ir 5. str. 2 d. nurodytas sąlygas (tokioje įmonėje vidutinis metinis darbuotojų skaičius turi būti ne didesnis kaip 10 žmonių, o visos vieneto pajamos neturi viršyti 300 000 Eur). Jūsų skaitytoja turėtų įsivertinti ar jos individuali įmonė negalėtų taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifo.
Be to apmokestinamasis pelnas gali būti mažinamas PSD ir VSD įmokomis apskaičiuotomis nuo Individualios įmonės savininkui išmokėtų sumų, priskiriamų prie su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, nes PSD ir VSD moka Individuali įmonė.
Apibendrinant reikia pasakyti, kad gyventojas norėdamas vykdyti kokią nors veiklą gali pasirinkti įvairias jos vykdymo formas, tačiau turi labai gerai žinoti kiekvienos veiklos formos apmokestinimo tvarką, taisykles, tarifus, nes jos pakankamai skiriasi. Tik gerai įvertinęs bendrą kiekvienos veiklos formos apmokestinimo naštą jis turėtų pradėti vykdyti veiklą“, – nurodė R. Bilkšytė.
Esate atsidūrę panašioje situacijoje? Norite išsakyti patarimus ar savo patirtį? Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: