Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad Rusijos sprendimas labiausiai palies „Norvelitą“, dvi „Vičiūnų grupės“ įmones ir „Baltijos delikatesus“. Pati tarnybą raštą apie įvedamą draudimą gavo tik pirmadienį.
„Vičiūnų grupė" priklauso dabartiniam Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui
Vis dėlto tarnybos atstovas teigė, kad žuvies produktų eksportas į Rusiją nėra labai didelis, todėl įmonės stipriai nenukentės.
„Per metus į Rusiją buvo išvežta vos 200 tonų. O tranzitą žada uždrausti per terminalus, bet tranzito ir mažai vežėme – maždaug 2 tūkst. tonų šiais metais. Taip kad didelio nuostolio mums nebus, bet, aišku, mes vežame į visą Muitų sąjungą. Tai šiandien pradėjome diskusijas su Baltarusijos kolegomis, bet, manau, kad į Baltarusiją ir Kazachstaną galėsime ir toliau vežti, o į šitas šalis vežame nemažai – apie 60 tūkst. tonų“, – kalbėjo J. Milius.
Informaciją, kad draudimas įvestas, nes Rusija nesulaukė prašytų dokumentų iš Lietuvos, J. Milius apibūdino esant netikslią: „Paprašė sertifikatų apie kitas šalis – Baltarusiją ir Kazachstaną. Mes be tų šalių sutikimo negalime duoti duomenų apie jas“.
J. Milius pabrėžė, kad Lietuvos žuvies sektoriaus atstovams toks draudimas nėra baisus, nes šie jau yra persiorientavę į kitas rinkas.
„Vičiūnų grupės“ valdybos pirmininkas Šarūnas Matijošaitis teigė, kad Rusijos draudimas verslui Lietuvoje įtakos neturės.
„Iš visų Lietuvoje veikiančių „Vičiūnų grupės“ gamyklų bendrovė žuvies ir jos produktų į Rusiją neeksportuoja. Nuo 2002 m. „Vičiūnų grupės“ žuvies ir jos produktų gamykla veikia pačioje Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje. Būtent iš šios gamyklos ir tiekiama produkcija Rusijos rinkai“, - teigė jis.
Įmonių grupės atstovas teigė, kad bendradarbiavimas su partneriais Rusijoje vyksta taip pat, kaip ir iki šiol.
Rusų versija dėl draudimo
2015 metų rugsėjį Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos „Rosselchodnadzor“ specialistai kartu su Baltarusijos veterinarijos ir maisto produktų priežiūros departamento atstovais patikrino žuvų produkciją gaminančias ir saugančias Lietuvos įmones, kurios yra suinteresuotos eksportuoti savo produkciją į Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) valstybes. Armėnijos ir Kazachstano veterinarijos žinybos nepanoro dalyvauti inspektuojant Lietuvos įmones, savo svetainėje rašo „Rosselchodnadzor“.
Inspektavimo metu nustatyta, kad šiuo metu Lietuvoje taikoma krovinių iš trečiųjų šalių, esančių laikino saugojimo sandėliuose, tikrinimo sistema nėra skaidri ir neužtikrina, kad eksportui į EES valstybes skirta produkcija nuo pat pradžių buvo skirta būtent EES valstybėms ir atitinka saugumo reikalavimus.
„Išaiškinti atvejai, kai Lietuvos valstybinė veterinarijos tarnyba eksportui į EES sertifikavo neaiškios kilmės produkciją arba produktus, skirtus vartojimui Europos Sąjungos (ES) teritorijoje. Pavyzdžiui, Islandijos įmonės, minimos Lietuvos tarnybos išduodamuose veterinarijos sertifikatuose, netiekė savo produkcijos EES šalims – tai buvo nustatyta per „Rosselchodnadzor“ atliktą minimų Islandijos įmonių patikrinimą.", - rašoma tarnybos pranešime.
Pasak Rusijos tarnybos, Lietuvos valstybinė veterinarijos tarnyba atsisakė pateikti duomenis ir ištirti išaiškintus faktus dėl neteisėto eksporto į EES valstybes.
Buvo nuspręsta nuo 2015 metų gruodžio 14 dienos nebeleisti įvežti į Rusijos Federaciją Lietuvoje iškrautus ir laikinai saugotus žuvų produktus iš trečiųjų šalių. Išimtis taikoma tik tai produkcijai, kuri keliauja iš šalies gamintojos tranzitu per Lietuvą neatidarant konteinerių. Taip pat nuspręsta nuo 2015 metų gruodžio 7 dienos laikinai apriboti keturių Lietuvos žuvų perdirbimo įmonių produkcijos įvežimą į Rusijos Federaciją, pažymi „Rosselchodnadzor“.
DELFI primena, kad Rusija daugiau nei metus taiko embargą daugeliui Vakarų šalių maisto ir žemės ūkio produktų. Taip Vladimiro Putino valdžia bando atsakyti į Vakarų šalių sankcijas Rusijai dėl jos agresijos Ukrainoje.
