Noriu, ką mums teko išgyventi viename Vilniaus valstybiniame darželyje. Mano du vaikai sėkmingai jį lankė, auklėtojos buvo jaunos ir puikios, kol neprasidėjo privačių darželių steigimo bumas ir visos tos jaunos, perspektyvios auklėtojos išėjo į privačius darželius.
Dėl to įvyko auklėtojų kaita. Teko patirti, ką reiškia, kai dirba auklėtoja alkoholikė-maratonininkė, kuri galėjo vieną gražią dieną tiesiog neateiti į darbą. Šią paskutiniais metais priešmokyklinėje grupėje pakeitė kita, griežta ir „sausa“ auklėtoja.
Gal ji kaip darbuotoja ir buvo tikrai gera ir puiki, bet kažkodėl jautė ypatingą antipatiją mano vaikui, kuris iki tol niekam nekėlė rūpesčių, buvo ramus, jautrus, ne išskirtinis ar pan. Ji tiesiog, liaudiškai tariant, „užsisėdo“ ir psichologiškai terorizavo kiekvieną mielą dieną.
Vaiką iš darželio kasdien pasiimdavau apsiašarojusį, apsiverkusį, nelaimingą. Patikėkit, ir prašiau, ir maldavau iki žeminimosi, kad nekamuotų jo griežtumu ar išskirtiniu „dėmesiu“, kad jis kenčia, kasdien verkia, jam sunku, o keisti darželį ar grupę, kai kolektyvas susigyvenęs ir kitais metais išeis į tą pačią mokyklą, nenorėjome. Auklėtojai tai buvo kaip žirniai į sieną. Ji negalėjo paaiškinti, ką jis blogo darė, kuo jis toks negeras. Tą laikotarpį prisimename su siaubu.
Nepatinka, kad eskaluojama, kokie tėveliai yra monstrai, o kokios šventosios yra auklėtojos. Ypač painiojamos auklėtojos su šeimininkutėmis. Visokių žmonių yra, nereikia vienų demonizuoti, o kitų aukštinti. Mes susidūrėme ir su puikiomis auklėtojomis, ir su viena „keistuole“, kuri sugadino mums nemažai nervų ir sveikatos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Prašome tėvelių ir darželių darbuotojų pasidalinti – galbūt turite visai kitokios patirties? Ar sąlygos darželiuose jus tenkina? Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt.