Išbandyti šitą reikalą nusprendžiau spontaniškai – kai portaluose prasisuko Evos Shianovos radioaktyvus pasirodymas miltuose. Dar prisiminiau prieš keletą metų matytą Natashos Wang numerį, kuris vyrams nė iš tolo neatrodo seksualus – gryna gimnastika ir akrobatika. Pagooglinus, galutinę indulgenciją suteikė DELFI publikuotas „Lietuvos sveikatos“ (įsivaizduojat?) straipsnis akcentuojantis, kad šokiai aplink stulpą šiais laikais visai ne striptizas, o sporto šaka, netgi pretenduojanti į olimpinę.
Tikrai – pamąsčiau – koks skirtumas, ar tai daroma prie skersinio, ar statinio. Aš šitam sportui pasiruošusi – jėgos rankose ir lankstumo bent jau pirmai pamokai turėtų pakakt.
Bet vis tiek ėjau nusiteikusi įtariai – dar netyčia įsipainiosiu į kokį striptizo tinklą. Šiek tiek nejaukumo pridėjo ir faktas, kad studija įsikūrusi tikrai ne pačios geriausios reputacijos Vilniaus rajone. Spėju, kad besirenkančios merginos irgi stebėjo viena kitą, bandydamos įvertinti, kurios čia šiaip, o kurios turi platesnių užmojų.
Vulgariai atrodančių nebuvo – su per ryškiu makiažu ir per daug nuperoksidintais plaukais iš keliolikos buvo vos kelios, o kai kurios ir visai be makiažo ar su akiniais. Nieko iššaukiančio pirmai pradžiai. Pora gražiai nuaugusių stirnaičių, viena itin didele krūtine, visos kitos, įskaitant mane, – nieko išskirtinio.
Salė su įrengtais stulpais vėl atginė mintį apie reikalo gašlumą. Be to, ant lentynos stovėjo eilė batų – tokio aukštumo kulnais, kad tikrai iš specializuotos parduotuvės. Kol persirenginėjome už užuolaidų, prieš mus buvusi grupė baiginėjo treniruotę. „Plastika tikrai ne iš gimnastikos salės“, – konstatavau. Mes rengiamės trumpučiais šortais, sportiniais marškinėliais ir kojinėm.
Apie tekstinius pamokos įvadus nesiplėtosiu – pradedam nuo apšilimo. Trenerė, kaip kažkas vėliau užsiminė, yra buvusi gimnastė. O aš vis tiek įsivaizduoju, kaip ji šoka klube – negali pykt. Tampomės netrumpai ir neatmestinai, nes, kiek girdėjau, būna kontūzytų.
Stojam į eilutę plautis rankų, nes reikia gero sukibimo su stulpu, ir pasiskirstome ko kelias prie kiekvieno. Vienos gauna „spiną“, t.y. besisukantį stulpą – jį galėsime išbandyti pasikeisdamos, likusios stojame prie paprastų, įtvirtintų stulpų.
Mokytoja pradeda nuo „paprastų“ sukinių. Figūros daromos įsikibus abiem rankom, iš inercijos sukantis į priekį arba atgal, kojomis atliekant įvairias variacijas – sulenkus abi arba vieną, tarsi sėdint ir t.t. Man sekasi – rankos pavargsta, bet nepaveda. Ant „spino“ tiek jėgų nereikia – jis lengvai įsisuka nuo lengviausio postūmio, taigi nuo tokios karuselės ir galva susvaigsta.
Man darosi smagu, nes reikia ne tik gracingai atrodyti, bet įdėti ir nemažai fizinių pastangų. Kolegei prie mano stulpo sekasi nekaip, dviems greta irgi ne kažką. Kelios, kaip supratau, yra buvusios anksčiau – matosi, kad jaučiasi gan užtikrintai.
Pereinam prie sėdėjimo ant stulpo – tiesiog reikia sukryžiuoti kojas ir kiek įmanoma užmesti vieną klubą. Tada paleisti rankas ir neslysti. Slysta-a-a. Bandome po kelis kartus, o nučiuožę inkščiame, kad skauda – jausmas lyg odą tarp šlaunų būtum nusidyrusi. Trenerė sako, kad prie to priprantama ir beveik nesijaučia. Dar užakcentuoja, kad mažus drabužėlius vilkime ne viliotinio sumetimais, o grynai dėl funkcionalumo – kad būtų geras sukibimas su stulpu. Ir pademonstruoja vartalionę praktiškai.
Žodžiu, išsilaikyti ant to stulpo ar įsliuogti į patį jo viršų yra iššūkis. Galvoju „nu va, o visokios intelektualės galvoja, kad sukaliotis ant to stulpo vieni niekai“. Be to, trenerė įspėja, kad neišsigąstume – ryt skaudės įvairius raumenis, bus mėlynių.
Pakartojam visus išmoktus sukinius ir vėl tampomės. Pamoka baigta, dauguma registruojasi į tolimesnes pamokas – jos būna triukų ir plastikos (šiose treniruojamasi su aukštakulniais). Kiek patauškiam už užuolaidų.
Apibendrinus, triukų pamoka tikrai neblogas sportas – dirba ir bicepsai, ir moterims itin aktualūs tricepsai, krūtinės, nugaros raumenys, presas. O rimtas kojų tempimas neleidžia įsiviešpatauti celiulitui. Juokinga, bet po pamokos man labiausiai maudžia ne kokius raumenis, o galines pirštų falangas.
Tikėjausi, kad bus blogiau, tačiau nejaukiai tame reikale nesijaučiau. Gal dėl to, jog moteriško seksualumo demonstravimo bendrai nelaikau amoraliu.
Ar verta? Abejočiau, ar daugeliui susiklostys tinkamos aplinkybės savo gebėjimus pademonstruoti – beje, ne visada vyrams apie tokius užsiėmimus reikia žinoti, nes net įnikusieji į porno į tokio žanro apraiškas savo realių partnerių elgesyje reaguoja ne itin palankiai.
Bet jei matot prasmę patobulinti ne tik fizinę formą, bet ir graciją – tai tiesus kelias į tai. Mačiau kelias merginas su įdubusios krūtinės laikysena, išduodančia tam tikras emocijų ir savivertės komplikacijas. Viena iš jų treniravosi greta ir ant stulpo atrodė gerokai labiau pasitikinti, nei šiaip stovėdama. Vadinasi, stulpas ir veidrodis padeda išlukštenti ir sustiprinti moterišką savivertę.
Aplinkui pastebiu nemažai moterų, kurios vengia bet kokios seksualumo apraiškos savo išvaizdoje ir elgesyje. Ir 9 iš 10 tokių turbūt niekada sau neleis atsistoti ant vulgarumo ribos ir pasitreniruoti ant stulpo. Jei jūs iš jų tarpo, vadinasi, į viską žiūrit perdėm rimtai. Pradėkit nuo savo veidrodžio ir „you can leave your hat on“ (liet. galit likti su skrybėle – eilutė iš Joe Cocker dainos „You can leave your hat on“, kuri buvo kaip garso takelis filme „ 9 su puse savaitės“ striptizo scenos metu).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo patirtimi? Pasipasakokite! Jūsų laiškų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: