Atsikratęs traumų ir jų padarinių vienas „Trakų“ lyderių praleido vos dvejas rungtynes per visą sezoną – vienas dėl diskvalifikacijos, kitas – trenerio sprendimu čempionato pabaigoje.
„Pats nelabai jaučiu, kad kažkas mano žaidime būtų pasikeitę. Gal atsirado kiek daugiau stabilumo. Žaidžiant gynėju klaidos matosi labai akivaizdžiai, o man daugiau ar mažiau pavyko jų išvengti“, - kaip visada ramiai kalbėjo L. Klimavičius.
„Jei su komanda nebūtumėm pasiekę tokių rezultatų, tada žaidėjams yra sunkiau į save atkreipti dėmesį. Todėl manau, kad komandos rezultatai – didžioji dalis mano įvertinimo“, - tęsė jauniausias Klimavičių dinastijos atstovas.
- Užsiminei apie komandą. Kuo labiausiai ji skyrėsi nuo pernykštės?
- Manau, skirtumas tik vienas – šiemet mes išvengėme gilios duobės, į kurią kritome praėjusio sezono pabaigoje. Juk ir pernai ilgą laiką buvome antri, tačiau pabaigoje neatlaikėme. Šiemet viskas susidėliojo daug ramiau.
- Komandos draugai beveik vienbalsiai išskiria nuovargį, iškritus iš UEFA Europos lygos turnyro. Į tave pažiūrėjus to nesimatė...
- Iš tikrųjų, po Europos turnyro nesijaučiau blogai. Nei fiziškai, nei psichologiškai. Mano įsitikinimu, jei būtumėm labai pervargę, mes būtumėm praradę daugiau taškų. O šiuo atveju, jau antrose rungtynėse, laimėjome Marijampolėje prieš „Sūduvą“. Aš asmeniškai viso sezono metu jaučiausi pakankamai gerai.
- Net ir sezono pabaigoje?
- Aišku, būtų paprasčiau, jei ilgiau būtų išlikusi intriga. Dabar, kai paaiškėjo galutinė mūsų vieta, norėjosi kuo greičiau viską baigti. Tai labiau psichologinis dalykas, nes tikrai nėra taip, jog būčiau labai pavargęs.
- Šiemet išpildei svajonę – tapai Lietuvos rinktinės nariu. Svajonių sąrašas turbūt nesibaigė?
- Iš tikrųjų, tai buvo svajonė, kuri negalvojau, kad taip greitai išsipildys. Tikrai labai džiaugiuosi, kad buvau įvertintas. Patys geriausi įspūdžiai, tikrai buvo verta to siekti. O kalbant apie kitas svajones, norėtųsi patekti į aukštesnį lygį ir ten išbandyti savo jėgas. Norisi pajusti tą tikrą futbolo dvasią, kur daugiau žiūrovų, kur žmonės labiau gyvena futbolu.
- O susimąstei kada, kodėl Lietuvoje to nėra?
- Retorinis klausimas. Kaip kažkas yra pasakęs – žiūrovų stadionuose reikia nusipelnyti. Manau, kad jis buvo teisus. Be to, manau, kad nacionaliniu lygiu artimiausiu metu taip bus ir toliau. Aišku, padėtų geresnis pasirodymas Europoje, deja, kol kas tai labiau vienetiniai atvejai.
- Grįžkime prie „Trakų“ komandos. Kaip manai, ji antrą vietą laimėjo ar pralaimėjo?
- Manau, kad laimėjo. Iškovojome aukštą vietą. Tikrai nemanau, kad pralaimėjome. Be to, ilgo čempionato metu dažniausiai viskas stoja į savo vietas ir iškovoji tai, ko esi vertas.
