„Vaikų raidoje bendri pietūs ar vakarienė užima reikšmingą vietą. Vaikai net laiką skaičiuoja nuo pietų iki pietų, po pietų. Jie laukia kiekvieno susitikimo su tėvais, valgymas jiems nėra tik maistas, su maistu jie pajaučia tėvų rūpestį, saugumo jausmą, pasitikėjimą savimi. Šie jausmai padeda atsikratyti patirto streso, pasisemti jėgų. Bendras susėdimas perteikia šeimos bendrumą ir tampa saugiu prieglobsčiu nuo viso pasaulio“, – teigia prie socialinio RIMI projekto „Šeimos pietūs“ prisijungusi G. Bačienė.
Nespręskime problemų prie stalo
Pasak psichologės, bendri šeimos valgymai turi ne tik simbolinę, ritualinę, edukacinę, tačiau ir terapinę funkciją. Pasak jos, valandos pietūs su šeima ramina kur kas labiau nei aktyvus poilsis, padeda užsimiršti ir atsipalaiduoti. Kad šeimos susitikimas prie stalo taptų terapija kiekvienam nariui, derėtų atsikratyti kelių stresorių valgymo metu – technologijų ir pokalbių apie darbus, problemas.
„Kai šeimos nariai pietų metu patiria teigiamas emocijas yra vertinami, jie greičiau pamiršta nuoskaudas, įtampą. Reiktų atsisakyti dėmesį nukreipiančių veiksnių kaip televizija, kompiuteris, mobilusis telefonas ir vengti moralizavimo, patarimų, pamokymų, sudrausminimų valgymo metu. Tik atsikračius negatyvių minčių ir emocijų, galima kokybiškai mėgautis maistu ir sveikai pasisotinti – nepersivalgyti ir nelėkti spręsti problemų pusbadžiu“, – sako G. Bačienė.
G. Bačienė priminė, kad maisto ritualui derėtų skirti daugiau dėmesio, mat tai, kas vyksta prie šeimos stalo paprastai vaikų yra mėgdžiojama ir nepažįstamoje aplinkoje, o vėliau tie patys įgūdžiai taikomi ir kitose gyvenimo srityse.
Šalin dietas!
Dar vienas gajus stresorius prie mūsų šeimų stalo – dietos. Draudimai ir varžymai valgyti sukelia įtampą ir ypač veikia vaikų psichiką. „Maistas siejamas su malonumu, su sotimi. Jei prie šeimos stalo susirinkusieji lieka alkani, jie nuolat ribojami draudimų arba apie juos girdi, nesijaučia saugiai. Vaikams tai susiję su nepripažinimu, su jų norų nepaisymu, neišsipildžiusiais lūkesčiais. Sėdimas prie stalo imamas sieti su kažko negavimu, todėl ilgainiui tampa nemalonia patirtimi“, - teigia psichologė.
G. Bačienė patikino, kad maitintis sveikai ir suvartoti deramą maisto kiekį padeda sąmoningas valgymas. Tuomet jaučiamas maisto skonis, kvapas, forma, valgoma ramiai ir lėtai. Sąmoningas valgymas neatsiejamas nuo ramybės valgymo metu ir pozityvios nuotaikos tarp šeimos narių.
Įvertinkime tylą
Nors šeimos stalai paprastai lūžta nuo vaišių, tylos ir ramybės prie stalo visada pritrūksta, mano psichologė. Greitas gyvenimo ritmas, triukšmas, įspūdžiai, pokyčiai, naujienos, visada nukonkuruoja ramybę ir tylą, kuri būtina, kad deramai pasimaitintume su šeima, išklausytume artimą, pasijustume šeima.
„Šeimos pietų ar vakarienės tikrai nereiktų paversti pokalbių šou. Pokalbiai nukreipia dėmesį nuo svarbiausių dalykų valgant drauge – šeimos narių ir maisto. Raginčiau gerbti tylą ir jos nebijoti. Pietų metu gali skambėti tyli rami muzika, galima pasijuokti ar trumpai papasakoti dienos įspūdžius. Svarbiausia, neužgožti savo patirtimis kitų šeimos narių, leisti pasisakyti visiems, apgalvoti ar pasakojamas neįžeis kitų narių“, – teigė G. Bačienė.
Psichologė pasakojo, kad šiuo metu daugeliui gyventojų ypač sunku pabūti tyloje, nesistengiant jos užpildyti kalbomis ar technologijų triukšmu. „Ne veltui šventiškiausios vakarienės siejamos su ramybe ir tyla. Net linkima – ramių Kūčių... Tyla padeda nusiraminti, nuraminti mintis, trumpam sustabdyti taip skubantį laiką“, – priminė psichologė.
