Esu vienuoliktokė. Gabumais nesiskiriu nuo daugelio savo bendraamžių ir kiekvieną dieną susiduriu su milžinišku kiekiu namų darbų ir kiekvieną dieną mano galvoje atsiranda vis naujos informacijos apie arksinusus, įvairias teoremas, apie žmones, gyvenusius XIV a. ar dar seniau, reikia „iškalti“ daug įvairių dalykų, be to, dar turiu skirti laiko poilsiui, draugams ir šeimai.
Aš, kaip ir kiti moksleiviai mokausi dalykus, kurių tikriausiai nepanaudosiu pabaigus mokyklą. Tačiau nesiskundžiu. Galima kaltinti mokytojus, švietimo sistemą, tačiau šiek tiek pakeitus mūsų pačių, mokinių, mąstymą mes suprastume, kad mokykloje praleisti metai yra geriausi metai gyvenime. Visų pirma, dėl to, kad vienintelė mūsų pareiga yra eiti į mokyklą ir iš jos išeiti su žiniomis, kurios mums yra įdomios. Turbūt klausite, kaip tai padaryti. Ogi labai paprastai: nesureikšminkit pažymių ir.... nesimokykit. Skamba kvailai, bet pasistenkite atsidurti mūsų, mokinių, vietoje ir suprasite, apie ką aš.
Iki dešimtos klasės mes turime mokytis daugybę dalykų: geografiją, istoriją, matematiką, chemiją ir t.t. Jokios pasirinkimo laisvės, o tėvai vis sako: „ Turi viską gerai mokytis, kad pasiektum kažką savo gyvenime“, o dėl nepasisekusio kontrolinio ir blogo mokymosi neleidžia susitikti su draugais ir vis kartoja: „Mokykis“ Tai kvailiausias dalykas, kurį esu girdėjusi. Nes ateitis nepriklauso nuo to, kiek gavai iš kontrolinio darbo. Nereikia pamiršti, kad gyvename XXI amžiuje, kai savo išmaniuosiuose telefonuose turim visą informaciją.
Jeigu jūs žinote, kad esate visiškas tiksliukas, dievinantis matematiką, ir nekenčiantis lietuvių kalbos, o privaloma literatūra sukelia vien neigiamas emocijas, mano manymu, neskaitykite to Hamleto ar kito kūrinio, kuris jums yra neįdomus, nes paprasčiausiai prarasit bet kokį norą skaityti, kai būsit priversti skaityti tik tą neįdomią privalomą literatūrą. Ir visai nesvarbu, gausit 6 ar 10, nes pažymiai nereiškia nieko. Tai sunku suprasti tėvams, kurie nori, kad jų mokiniai būtų geriausi, mokytųsi vien aukščiausiais įvertinimais, tačiau jie neretai pamiršta vaikams priminti tai, kas iš tikrųjų yra svarbiausia gyvenime: svarbiausia yra ne pažymiai, o vertybės, kurias turėtų padėti ugdyti mokykla ir tėvai. Ir nesvarbu, būsi santechnikas ar advokatas, svarbiausia, kad gyvenime darysi tai, kas tau patinka.
Išnaudokime savo laisvą laiką darydami tai, kas mus džiugina: lankykime teatrą, pieškime, skaitykime, geriau eikime susitikti su draugais ar pasportuoti, o ne sėdėkime visą laiką prie knygų. Juk mes – jauni ir neturime didesnių rūpesčių, neturime galvoti apie mokesčius ar vaikų auklėjimą, nes patys esame VAIKAI, todėl džiaukimės tais dvylika metų mokykloje.
Po dešimties metų mes neprisiminsim, kiek gavom iš kontrolinio, bet mes prisiminsim draugus, pirmąją meilę, linksmai praleistą laiką ar vaikiškas išdaigas. Ir pasistenkime nekreipti dėmesio, kai mums sakys, kad turime gerai mokytis, geriau svajokime, kurkime, mąstykime ir išlipkime iš tų kvailų rėmų, kuriuose esame įsprausti.
Sutinku, mokytis reikia, nes, deja, egzaminus reikės išlaikyti visiems, tačiau dvylika metų „kalti“ dėl gero pažymio yra nenaudinga niekam, ypač tau. Pirmiausia pakeiskime savo pačių požiūrį į mokslą ir tik taip sukursime geresnę ateitį ir geresnę mokyklą būsimoms kartoms.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Galbūt norite pasidalinti patirtimi? Jūsų nuomonės laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: