Ne, tai nebuvo tas gailestis, kuris sužadintų norą pasirūpinti, išgydyti ar priglausti. Šitas gailestis vedė prie primityvesnio sprendimo – eutanazijos, juk „nebus kačiuko, nebus ir gailesčio“.
Susipažinome su Skubiu veterinarijos klinikoje, kur buvo sprendžiamas jo likimas. Pirmą kartą pamatėme jį atneštą kartoninėje dėžutėje, susispraudusį kamputyje, purviną, šlapią ir sustingusį iš baimės. Taip sustingusį, kad net judinamas bandė neišsiduoti, kad vis dar yra gyvas, lyg vedamas beprotiškos baimės ir instinkto prieš mirties grėsmę apsimesti negyvu. Neleidome, kad mažo kačiuko gyvenimas pasibaigtų vos prasidėjęs. Skubis atkeliavo į „Naminukų“ globą.
Jis jau tada buvo kitoks ir žinojome, kad kai kurie dalykai, kad ir kaip norėtume, yra nepataisomi. Prarastos akytės Skubiui nesugrąžinome, pažeistąją išsaugojome, tačiau kiek ji atlieka savo funkciją, galime tik spėlioti. Kartais sunku žiūrint į jį nepagalvoti, koks jis buvo prieš tai, kokios spalvos buvo jo akys, kaip jis žiūrėtų dabar, koks jis būtų dabar, jei tik būtų pastebėtas laiku. Bet dabar jis yra Skubis ir nebaisu sakyti, kad jis yra tobulas būtent toks, koks yra čia ir dabar! Spėjame, kad jis beveik nemato, bet tai, kaip jis puikiai orientuojasi susipažinęs su aplinka, kelia nuostabą.
Toks jausmas, kad kažkokiu būdu jis prisijaukina jį supančius daiktus kaip gyvus, prisijaukina ir žmones, priverčia jį pamilti ir žiūrint į jį nejauti gailesčio, tik milžinišką susižavėjimą to mažo kačiuko sumanumu.
Skubis – labai mielas, juokingas, kartais ir padauža kaip tikras berniūkštis, gudrus, išradingas, greit besimokantis. Turbūt kyla klausimas dėl tvarkos? Galime nuraminti – jis kuo puikiausiai naudojasi kraiko dėžute. Skubiui maždaug 3- 4 mėn., puikiai sugyvena su kitais katinais, seka jų pavyzdžiu kaip stropus mokinys, kartoja kaip bezdžioniukas. Mėgsta palaikyti žmogui kompaniją, žiūrint filmus, ir visu savo egzistavimu įrodo, kad jam visiškai nebūtina matyti, kad galėtų džiaugtis dalykais, kuriais moka džiaugtis tie, kurie mato!
Ir taip stipriai norisi, kad Skubis turėtų tai, ką turi katinėliai, kuriems labiau pasisekė gyvenimo pradžioje. Bangos apačioje Skubis jau spėjo pabuvoti, o taip norėtųsi, kad bangos viršūnėje jo lauktų žmogus. Toks, kuris jo būtų norėjęs ir tada, kai juo žavėjosi visas kiemas, ir tada, kai visi nuo jo nusisuko. Toks, kuriam Skubis gražus būtent toks, nes žino, kad Skubiui jis irgi būtų gražus visoks.
Jei galite Skubiui padovanoti savo draugystę ir namus, skambinkite „Naminukams“ tel. 8 648 30 077 (Vilnius)! Su didžiausia viltim tikime, kad toks žmogus kažkur egzistuoja.