Abi žavios, žvalios ir labai artimos. Prieš pusantrų metų susitikusios Irena ir britų apvalioji trumpaplaukė Grantė yra neišskiriamos draugės ir kompanionės. Švelnaus kailiuko ir išraiškingo charakterio katė praskaidrina pensininkės dienas bei džiugina savo draugija.
„Seniau auginau šuniuką, tačiau po 16 metų jo netekau. Tada galvojau, ką vėl įsigyti ir auginti. Kažko labai trūko, taigi su šeima sumanėme įsigyti katytę. Taip namuose atsirado Grantė. Kadangi be anūko daugiau mažų vaikų mano gyvenime nėra, katinėlis juos atstoja, o ir anūkui smagu su ja bendrauti“ – su šypsena pasakoja Irena.
Nors katės charakteris ypač išraiškingas, jos buvimas šalia padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti. „Grantė yra šalta, nemėgsta, kai nori ją paimti ant rankų. Tačiau kai ją šiek tiek ją ignoruoji, žiūrėk, jau pati nori bendrauti. Atsitupia, atsigula šalia. Jai patinka prie žmogaus, bet nemėgsta, kai per daug niurkai ar glostai. Grantė labai mėgsta žaisti: pasislepia, lieka kyšoti tik jos ausytės ir tada jau ko nors tyko arba pradeda ką nors gaudyti. Tam tikromis, ypatingomis progomis, pvz. kai būna gimtadienis, papuošiu Grantę karoliukais. Katė suteikia džiaugsmo, glostydama ją nusiraminu. Labai ja džiaugiuosi ir myliu.”
Pensininkė Irena mano, kad meilė gyvūnams ir noras, kad jie nuolatos būtų supančioje aplinkoje gali būti perduodamas genetiškai. „Mano tėtis buvo veterinaras. Matyt dėl to ir aš taip stipriai myliu ir jaučiu gyvūnus. Nors visą gyvenimą labiau mėgau ir auginau šuniukus, bet atsiradus Grantei ji tapo ne mažiau miela. Meilė gyvūnams nepriklauso nuo jų rūšies.“
Irena primena, kad prieš įsigyjant katę reikia apsvarstyti kelis svarbius momentus, nes tai ne tik džiaugsmas, bet ir atsakomybė, išdaigos. „Grantė - labai tvarkinga, turi savo namelį, į kurį kartais nueina pamiegoti, nagučius pagaląsti. Tik pirmomis dienomis, kol mažytė buvo, draskėsi. Tačiau parodžiau, kur nagučius galąsti ir problema išsisprendė. Ji be galo supratinga. Kai buvo mažesnė, naktimis žaisdavo. Dabar suaugo ir aprimo: ant mano lovos miega iki kokios 4 valandos, o tuomet eina į anūko kambarį. Ten yra supamoji kėdė, ant kurios ji atsigula ir stebi, kada pabus anūkas. O jei nepabunda laiku, eina jo žadinti. Mane taip pat mėgsta žadinti, būtent 7 val. ryto. Kojytėmis pakrapšto pilvą ir sumurkia.
Grantė labai mane jaučia. Kartą kai buvau laidotuvėse, katė labai glaustėsi prie manęs. Matyt pajuto neigiamą energiją ir taip stengėsi mane paguosti, pašalinti blogą nuotaiką. Prieš įsigyjant katę reikia pagalvoti, ar tikrai norėsite ją turėti, nes reikės pasirūpinti katės pūkais, reikės daugiau valyti. Žinoma, svarbiausia mylėti, juk jei nemylėsi, tai katė irgi savotiškai reaguos, taps piktesnė. Patarčiau ir kitiems senjorams auginti kates, nes jos atneša pilnatvę.”
Šis straipsnis yra kompanijos “Purina” inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai senjorams“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti senyvo amžiaus žmonės priglausti vyresnio amžiaus šunis ir kates iš gyvūnų prieglaudos. Keturkojų kompanija džiugina, įkvepia, pakelia nuotaiką ir palengvina neretai vienišą kasdienybę.
Skirkite minutę laiko ir atsakykite į kelis mūsų paruoštus klausimus, o trijų laimingųjų augintinius „Purina“ nustebins maloniomis dovanomis!