– Sopoto komanda įkurta vos prieš 10 metų, tačiau jau antrus metus iš eilės tapo Lenkijos čempione. Kur sėkmės priežastys?
– Komandos tikslas buvo laimėti pirmenybes, ir kasmet buvo žengiama jo link. Vadovai Sopote stengėsi išlaikyti geriausius žaidėjus, nuolat būdavo gausinamos rėmėjų gretos. Į priekį „Prokom Trefl“ stūmėsi dideliais žingsniais, rezultatai gerėjo, ir pernai komanda laimėjo Lenkijos čempionatą.
– Daugkartinė Lenkijos čempionė Vroclavo „Slask“ ekipa šiemet net nepateko į pusfinalį. Kodėl?
– Šio klubo finansinė padėtis jau keletą metų nebuvo gera, vilkosi skolos. Skausmingi Vroclavo klubui buvo praėję metai: „Slask“ žaisdama su mūsų komanda Lenkijos čempionato finale pralaimėjo ir nepateko į Eurolygą. Sumažėjo klubo biudžetas, geriausi žaidėjai išsibėgiojo. Šį sezoną Vroclavo ekipa startavo labai blankiai, tačiau vėliau jos žaidimas pagerėjo.
– Kaip vertinate savo pasirodymą Lenkijos čempionate ir Eurolygoje?
– Aš buvau vadinamas „role player“: rungtynėse tekdavo atlikti specialias trenerio užduotis. Žaidimą vertinu patenkinamai, buvo ir gerų, ir prastesnių varžybų. Lenkijos čempionate sekėsi kur kas geriau, mat Eurolygoje sunkiau rungtyniauti. Treneriai dažniausiai likdavo patenkinti mano pasirodymu.
– Po kelerių metų pertraukos vėl prisiminėte Eurolygos varžybų skonį.
– „Prokom Trefl“ šį sezoną pasisekė, nes pateko į silpniausią Eurolygos grupę. Klubas pirmą kartą pasirodė elitiniame turnyre, tad pakliūti į „Top-16“ turnyrą mums prilygo patekimui į finalo ketverto varžybas. Žinoma, antrame etape stipriausios Europos komandos parodė mums tikrąją vietą.
– Be keleto mėnesių, praleistų Atėnuose, per savo karjerą esate atstovavęs tik dviem klubams. Ar tai rodo, kad esate pastovus žmogus?
– Taip susiklostė mano karjera krepšinio aikštelėje. Kaune viskas buvo gerai, Sopote irgi neturėjau kuo skųstis. Priprasdavau prie komandų. O kai viskas gerai, nesinori ką nors keisti.
Gali baigti karjerą
– Kur žaisite kitą sezoną?
– Nežinau ir kol kas nesidomiu. Sopoto komanda šiuo metu skaičiuoja būsimo sezono biudžetą. Dar nėra visiškai aišku, kurie žaidėjai liks komandoje. Šiuos reikalus tvarko mano agentas Mauricio Balducci.
– Šiemet Jums sukako 34-eri. Ar planuojate karjerą užbaigti Lietuvos komandoje?
– Sveikata nesiskundžiu, jaučiuosi gerai, per pastarąjį sezoną pavyko išvengti traumų, tad dar norisi bėgioti. Sunku pasakyti, kaip bus. Jei gausiu siūlymą grįžti į Sopotą, važiuosiu ilgai nesvarstydamas. Gal teks kur nors toliau vykti, gal – Lietuvoje žaisti, o jei nesulauksiu tenkinančių siūlymų – gal ir karjerą baigti. Mano amžiaus sportininkai planuoti keleto sezonų į priekį jau negali.
– Ką veiksite baigęs krepšininko karjerą? Galbūt imsitės trenerio darbo?
– Žurnalistu norėčiau dirbti, bet, atrodo, visos vietos jau užimtos (juokiasi). Prisibijau to laikotarpio, kai reikės priimti konkrečius sprendimus. Pažiūrėsime, kaip viskas klostysis.
– Pasiekėte nemažai įspūdingų pergalių. Kurį laimėjimą labiausiai vertinate?
– Du: su Kauno „Žalgiriu“ laimėtą Eurolygos taurę ir su Lietuvos rinktine iškovotą Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalį.
Rinktinę paliko laiku
– Rinktinę palikote prieš 2003 m. triumfą Europos čempionate. Ar dėl to nejaučiate kartėlio?
– Tikrai ne. Prieš tą čempionatą pajutau, kad laikas trauktis, ir pasitraukiau. Pasakiau, jog yra už mane geresnių, jog nenoriu užimti jaunesnių perspektyvių krepšininkų vietos. Nemanau, kad tose pirmenybėse būčiau padėjęs komandai.
– Kaip vertinate Lietuvos rinktinės galimybes šių metų Europos čempionate?
– Bus labai sunku, tačiau Lietuvos rinktinei – viskas įmanoma. Dažnai skaitau pranešimus, kad vienas ar kitas krepšininkas neatvyks į rinktinę. Tačiau esu optimistas: manau, visi susirinks, gerai pasiruoš, ir rinktinė vėl bus labai stipri. Jei galėsiu, vyksiu į Serbiją ir Juodkalniją stebėti varžybų.
– Ką veiksite per atostogas?
– Planuojame leistis į žygį baidarėmis, liepos mėnesį važiuosiu į Palangą. Dabar lankau draugus. Štai praėjusį savaitgalį praleidome pas Gintarą Einikį. Patinka žaisti tenisą. Jau keletą vasarų einu į teniso kortus, bet, matyt, reikės samdyti trenerį – trūksta technikos, ne visi sumanymai teniso aikštelėje pavyksta. Patinka, kaip žaidžia rusas Maratas Safinas, amerikietis Andy Roddickas, šveicaras Rogeris Federeris, tačiau nemėgstu australo Lleytono Hewitto.
– Esate kilęs iš Jonavos, daug metų žaidėte Kaune. Kas paskatino įsikurti Vilniuje?
– Iš pradžių galvojome įsikurti Kaune, tačiau sostinėje gyvena daugiau draugų, todėl ten ir yra mūsų šeimos namai.
Dariaus Maskoliūno laimėjimai:
LKL čempionas – 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999 m.
Europos taurės laimėtojas – 1998 m.
NEBL čempionas – 1999 m.
Eurolygos čempionas – 1999 m.
Lenkijos taurės laimėtojas – 2000, 2001 m.
Lenkijos Supertaurės laimėtojas – 2001 m.
Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas – 2000 m.
FIBA Čempionų taurės vicečempionas – 2003 m.
Lenkijos vicečempionas – 2003 m.
Lenkijos čempionas – 2004, 2005 m.
