Mes, aišku, ne Jungtinės Amerikos Valstijos, kur prekyba baime ir nesaugumo jausmu yra atskira politikos industrija, bet tuo užsiimančių apstu ir pas mus. Pastaruoju metu Lietuvoje karo šaukliai ir visuotinio ginklavimosi šalininkai žygiuoja beveik nesutikdami jokios intelektualinės ar politinės konfrontacijos.
O ginčytis reikia ir tikrai yra dėl ko. Ginklavimosi šalininkai gana efektyviai stumia priešo „atgrasymo“ koncepciją, kuri iš esmės reikia, jog priešas nelįs prie tos šalies, kurios piliečiai yra ginkluoti ir moka tais ginklais naudotis. Dėl to, žinoma, būtų galima ginčytis iš esmės. Kiek tokių piliečių reikia, kiek geras turi būti pasiruošimas ir t.t., kad kitos šalies kariuomenė akistatą su ginkluota mūsų visuomene apskritai vertintų kaip kažkokią reikšmingą grėsmę? Tačiau aš to nedarysiu.
Šiuos klausimus paliksiu tiems, kas ginklavimosi idėjas stumia, nes kol kas girdimi tik niekuo nepagrįsti pareiškimai – „jei turėsim ginklų, mūsų bijos“. Ar kažkas mūsų bijos – nesu tikras, bet aš jau bijau. Nes visoje šioje diskusijoje kažkur dingsta elementarus mūsų visų interesas – saugumas mūsų visuomenės viduje.
„Daugiau šautuvų – saugesnė visuomenė“ – ar ne absurdiškai skamba? Aišku, kad absurdiškai, todėl tokios retorikos karo šaukliai ir vengia, nes akivaizdu, jog visuomenės apginklavimo pirmoji auka bus ne priešo kariuomenė, o pati visuomenė.
Pats geriausias to pavyzdys – JAV. Labai nesigilinant, užtenka pasakyti, jog ten visuomenė apginkluota tikrai rimtai. Kai kuriose valstijose net kas antras gyventojas turi ginklą, o bendrai paėmus JAV skaičiuoja turinti apie 300 milijonų šaunamųjų ginklų (čia ne kariuomenė, o paprasti piliečiai).
Čia tik statistika, bet ar ji ką nors reiškia? Pasirodo, reiškia. Ginklų skaičius valstijoje tiesiogiai siejasi su žmonių nužudytų šaunamuoju ginklu skaičiumi. Paprastai tariant, kuo daugiau ginklų valstijoje, tuo daugiau piliečių tais ginklais ir nužudoma.
Sąrašo viršuje Alaska, kur net 62% žmonių turi ginklus, o 100 tūkstančių tenka 20 žuvusiųjų nuo šaunamojo ginklo. Sąrašo apačioje – New York‘as, kur tik 10% asmenų turi ginklus, o 100 tūkstančių gyventojų tenka apie 4 aukas.
Manau atsiras teigiančių, kad taip gali būti tik Amerikoj, nes mes kažkokie kitokie. Tačiau visiškai nesvarbu kokie mes, nes daugeliu atveju žmogžudystes ir kitus sunkius nusikaltimus (kur panaudojami šaunamieji ginklai) įvykdo kiti asmenys paprasčiausiai pavogę ginklus iš savininkų.
Paieškokim lietuviškos specifikos, kuri pagrįstų mintį, kad mes kitokie, mes ne Amerika. Yra toks dalykas, pavyzdžiui, savižudybės.
Čia mes ne tik Europą, bet ir Ameriką lenkiam. Brady centro (JAV) atlikti tyrimai rodo, kad 82% paauglių, nusprendusių nusižudyti, pasinaudojo jų šeimoje turimais šaunamaisiais ginklais.
Ginklas, beje, yra labai efektyvi priemonė, nes 9 iš 10 atvejų baigiasi mirtimi ir tik 1 iš 50, kai mėginama nusižudyti vaistais. Tas pats tyrimas nustatė, kad ginklo buvimas namuose iki trijų kartų padidina šeimos nario savižudybės riziką.
O dabar pereikim prie visai nesenų aktualijų ir pamesto (ar pavogto) Kalašnikovo automato. Baisoka buvo, ar ne? Bet pačiai policijai irgi nedrąsu turėtų būti, kai žinai, jog kažkas vaikšto gatvėmis su šautuvais, kurių kovinė galia prilygsta policijos naudojamiems ginklams. O jei tokių (ar panašių) ginklų būtų ne pas vieną „igorį“, o daugiau? Gerokai daugiau. Ar policija sugebėtų (jei prireiktų) užtikrinti visuomenės saugumą ir sulaikyti nusikaltėlius, kurie galimai atsišaudytų panašios galios ginklais? Jei kas šia tema domitės, turbūt pastebėjote, kad JAV policija savo ginkluote tampa panaši į JAV kariuomenę, nes policija paprasčiausiai privalo turėti „didesnį“ šautuvą nei nusikaltėliai.
Ginkluota visuomenė nėra saugesnė visuomenė. Ir nereikia čia visokių Šveicarijos ir jos šaulių pavyzdžių, nes taip kaip Švedijos socialinio modelio nepersodinsi Lietuvoje, taip ir šveicarų mentaliteto neįsprausi į lietuvio galvą.
Kaip rodo statistika (savižudybių, alkoholizmo, depresijų), mes - esame pavojingi, o ginkluoti būtume dar pavojingesni. Tik ne aniems už valstybės sienos, o sau patiems.