Ir klaidos, kurias žmonės daro pirmojo pasimatymo metu, dažnai būna tos pačios, dėl kurių jie nesulaukia skambučio su kvietimu į antrąjį atrankos etapą.
Egzistuoja daugybė visiems puikiai žinomų taisyklių apie tai, kaip derėtų elgtis einant į pasimatymą: nevėluoti, nepersistengti puošiantis, rodyti domėjimąsi savo pašnekovu, bendrauti mandagiai, nemeluoti. Tie patys dalykai galioja ir darbo pokalbiui. Ir visgi nuostabu, kiek daug žmonių pamiršta šias elementarias pamokas, ieškodami darbo. Tačiau yra ir sunkiau pastebimų bei ištaisomų klaidų, kurios gali lemti tai, jog po pokalbio gerų žinių nesulauksite.
Ilgametę patirtį darbuotojų atrankų srityje turinti UAB „Adduco“ ekspertė Airida Zavadskė išskiria 6 svarbiausias klaidas:
Demonstruoti, kad šis pokalbis – tik vienas iš daugelio. Eidami į pasimatymą turbūt nesitikime sužavėti partnerio, demonstruodami atsainumą. Kažkodėl kai kurie kandidatai galvoja, kad tai gera darbo pokalbio taktika. Darbdaviai paprastai ieško motyvuotų ir ištikimų darbuotojų – žmonių, kurie tikrai nori dirbti būtent jų įmonėje. Jūsų pozicija, jog darbo ieškote ir kitur, o šis pokalbis – niekuo neypatingas, įžeis darbdavį ir greičiausiai kainuos jums darbo vietą. Žinių stokojantį motyvuotą kandidatą galima išmokyti, o štai abejingai į darbą žiūrinčio specialisto uoliai dirbti taip paprastai neįkvėpsi.
Kalbėti blogai apie savo buvusiuosius. Nesvarbu, aptarinėjate savo buvusįjį sutuoktinį ar savo bosą, liedami nuoskaudas ir skųsdamiesi jūs daugiau pasakote apie save nei apie juos. Į klausimą, kodėl palikote ankstesnę darbovietę, dažnai norisi atsakyti išberiant viską, kas joje negerai. Taip kandidatai siekia įrodyti, kad nutrūkusių darbo santykių priežastis buvo ne jie, ar pamaloninti naująjį darbdavį konkurento peikimu.
Tačiau jūsų kalbas apie ankstesnius darbdavius naujieji vadovai vertina kaip progą pamatyti, kaip ateityje atsiliepsite apie juos. Niekam nesinori juos ar jų įmonę viešai juodinančio darbuotojo. Venkite svaidymosi kaltinimais bei kritika buvusiems kolegoms, nes taip atskleidžiate ir savo būdą bei požiūrį į aplinkinius – darbdaviai paprastai vertina nekonfliktiškus, į kompromisus linkusius ir lengvai komandoje dirbančius kandidatus
Arogantiškai elgtis su pokalbyje nedalyvaujančiais žmonėmis. Yra žmonių, kurie pasimatymo vakarienės metu vaiko padavėjus ir kritikuoja visus aplinkinius ir jų sprendimus. Galbūt tokiu būdu jie siekia pademonstruoti savo išskirtinį skonį ir aukštus standartus, bet galų gale atskleidžia savo požiūrį į kitus.
Būkite tikri, kad darbo pokalbio metu jus vertina ne tik įmonės vadovas ar žmogiškųjų išteklių skyriaus darbuotojai. Jus vertina visi galimi būsimieji kolegos. Ir labai tikėtina, kad jų nuomonės bus atsiklausta, prieš sprendžiant jūsų likimą. Net ir turint puikias profesines savybes bei žinias, atsainus elgesys su biuro administratore ar kavą atnešusiu kolega gali pakišti koją karjeros šuoliui.
Kalbėti tik apie save. Pasimatyme paprastai dalyvauja du lygiaverčiai pašnekovai, tuo tarpu darbo pokalbiui visgi toną užduoda darbdavys. Nepaisant to, abiem atvejais pokalbis – tai santykių kūrimas. Šiuose santykiuose svarbus ne tik jūs, bet ir įmonė, kurioje ketinate dirbti. Tai, jog neturite klausimų apie jos veiklą, vidinę kultūrą ar papročius, rodo, jog jums įdomus tik jūs pats arba – kad nepasitikite savimi.
Abi šios savybės atgraso daugelį darbdavių. Žinoma, nereikėtų užduoti klausimų, atsakymai į kuriuos lengvai randami internete – taip parodysite, kad nesidomėjote įmone, prieš ateidami į pokalbį.
Per anksti prabilti apie pinigus. Mažai kas taip atbaido pirmojo pasimatymo metu, kaip per didelis ką tik sutikto žmogaus domėjimasis jūsų finansine padėtimi ir galimybėmis. Juk tuomet atrodo, kad žmogus renkasi ne jam artimą ir patrauklią asmenybę, bet jos pinigus.
Tas pats galioja ir pokalbiui dėl darbo. Pernelyg ankstyva kandidato pradėta diskusija apie atlyginimą bei darbdavio teikiamus privalumus, gali būti labai pavojinga. Visų pirma, tai demonstruoja jūsų susikoncentravimą į pinigus ir naudą vietoje abipusės vertės kūrimo ir gali būti nepatrauklu darbdaviui.
Antra, kuo vėliau iškils pinigų klausimas, tuo daugiau laiko turėsite įrodyti savo vertę ir įtikinti darbdavį norėti jus įdarbinti. Trečia, norimą sumą įvardindami pirmieji, suteikiate darbdaviui lengvą progą atsitraukti – pasakyti, jog tiek mokėti jis negali, ir užbaigti pokalbį.
Išklausę darbdavio finansinio pasiūlymo prieš išsakydami savo lūkesčius, turėsite progą įvertinti jo galimybes ir derėtis.
Tačiau verta pastebėti, jog tai – saugi strategija. Itin savimi pasitikintiems, savo vertę žinantiems ir dėl didelio atlyginimo kovojantiems darbuotojams derėtis bus lengviau, jei visų pirma jie įvardins didžiausią savo norimą sumą – derybų metu ji greičiausiai nusileis mažiau, nei būtų pakelta darbdavio pasiūlyta maža suma.
Maisto gabaliukas tarpudantyje. Arba ta nelemta dėmė ant marškinių. O gal trupučiuką per daug truputį per aštrių kvepalų. Kad ir kaip tai atrodytų smulkmeniška ir neteisinga, egzistuoja mažos detalės, kurios tiesiog suerzina pašnekovą, sugriauna kruopščiai ruoštą prisistatymą ir paskatina kuo greičiau baigti pokalbį.
Darbo pokalbyje, kaip ir santykiuose, sėkmę bei nesėkmę lemia daugybė aplinkybių, atsitiktinumų ir priežasčių, kurios nuo jūsų nepriklauso: traukos stoka, patrauklus kitas kandidatas, skirtingos pasaulėžiūros. Tačiau, kad ir kas nutiktų, išlikite pozityvūs. Mes visi darome klaidų. Pirmasis pokalbis yra trumpas laiko tarpas, per kurį norime parodyti geriausias savo puses. Svarbiausia, būkite savimi – bet pačia geriausia savo versija. Būkite dėmesingi kitiems, klausykitės, šypsokitės ir pasitikėkite savimi. Tuomet tikrai sutiksite tą vienintelę darbovietę, kurioje dirbsite ilgai ir laimingai.
