Skaičiuoja tris amžius
„Šilutės naujienų“ paklaustas apie metus ir jų naštą, pats V.Jakubėnas tik smagiai nusijuokė sakydamas, kad šiuo metu galima nurodyti jo tris amžius: pagal gimimo liudijimą jam - 85-eri, pagal savijautą - 58-eri, o pagal ezoterinį skaičiavimą - tik 13 metų (8+5).
„Jei kas nors manęs klausia, kas tu esi, aš sakau - nei vyras, nei moteris, o tiesiog Mergelė“, - juokauja jubiliatas. Tądien, kai sportuojantys senjorai sveikino Vytautą, šis savo ruožtu neliko skolingas - buvo paruošęs asmeninę dovanėlę bendramintei Marijai Bytautienei, rugsėjo 8-ąją atšventusiai savo 86-erių metų sukaktį. Su šia garbaus amžiaus degutiške Vytautas susipažino ir susidraugavo būtent tame pačiame sporto klube prieš 3 metus. Čia jie vienas kitą iki šiol globoja, per treniruotes pasirūpina, kad greta būtų jų kilimėliai, ir panašiai. Žinoma, nepamiršta ir vienas kito svarbių sukakčių.
Su garbingo jubiliejaus proga V.Jakubėnui staigmeną surengė sportuojantys senjorai ir trenerės.
Sportuoja nuo kariuomenės
Visada aktyvų gyvenimą gyvenantis V.Jakubėnas prisipažino, kad lankydamas mokyklą jis bėgdavo iš kūno kultūros pamokų... Tačiau tarnaudamas kariuomenėje, desantininkų gretose, nori nenori turėjo sportuoti.
„Kariuomenėje mane prirėmė. Per didžiausius karščius su kariška apranga tekdavo įveikti po 25 kilometrus“, - dalijosi prisiminimais jubiliatas. Išlavinęs kūną, jį sustiprinęs, V.Jakubėnas po kelerių tarnavimo metų grįžo į Lietuvą ir visai netikėtai papuolė į sportininkų gretas.
„Vytai, gelbėk mane“, - prisimena V.Jakubėnas vieno trenerio žodžius, kuriais jis prašė prisijungti prie lengvaatlečių komandos ir dalyvauti varžybose. Tai buvo laikai, kai iš Biržų kilęs V.Jakubėnas savo gyvenimo kelius jau tiesė Šilutėje.
Tą dieną, kai sulaukė netikėto kvietimo pakeisti komandos narį, V.Jakubėnas ir įsiliejo į sportininkų gretas. „Ir bėgimo, ir šuolio į tolį rungtyse užėmiau pirmąsias vietas. Paskui net respublikinėse varžybose iškovojau antrąją vietą“, - sakė jubiliatas.
Turi angelą sargą
Anot pašnekovo, gyvenime jam teko daug ir sunkiai dirbti, patirti stiprių sukrėtimų. Įgijęs technologo inžinieriausspecialybę, darbavosi statybose, melioracijoje, laisvalaikiu grojo vestuvėse, su žmona Inge, kuri buvo „vilko vaikas“ (taip anksčiau vadindavo per karą į Lietuvą atklydusius ir pasimetusius vokiečių vaikus), užaugino 5 vaikus.
„Nors jau 2,5 metų esu našlys, tačiau ir dabar jaučiu šalia žmoną“, - sako V.Jakubėnas, prisimindamas skaudžias valandas, praleistas prie Ingės ligos patalo.
Jis tikina jaučiantis, kad visąlaik ir visur jį lydi angelas sargas. Be to, įsitikino, kad savyje turi ir nepaaiškinamų energijos galių, kurios prieš keliolika metų padėjo iš komos atsigauti žmonai bei pagydyti savas ligas - skausmus pilvo ir nugaros srityse.
Dar jaunystėje, kai su žmona augino vaikus, V.Jakubėnas buvo susirgęs sunkia liga, kurios net gydytojai negalėjo įvardinti. Alinantys ir nesiliaujantys skausmai pilvo srityje, ties diafragma, paguldė vyrą į Klaipėdos ligoninės vadinamąją „mirtininkų“ palatą, kurioje teko laukti operacijos. Tačiau jau nebuvo aišku, ar chirurginė pagalba kuo padės.
„Gulėdamas „mirtininkų“ palatoje neištvėriau ligonių aimanų, prašiausi, kad būčiau išleistas. Sulaukiau tik medikų pasipriešinimo, kaltinimų bei gąsdinimų, tačiau vis tiek pasiekiau savo ir atsisakęs gydymo grįžau į Šilutę. Bet skausmai kartojosi, tad turėjau skubiai kažką daryti“, - prisiminimais dalijosi V.Jakubėnas.
Pirmas žingsnis, kurio jis ėmėsi sugrįžęs iš ligoninės, buvo išmesti namuose kauptus vaistus. Tuo pačiu jis paprašė žmonos, jog ši turguje nupirktų įvairių žolelių.
„Dievas davė tūkstantį ligų, o kiekvienai ligai - po žolelę. Taikiau vienas, po to kitas žoleles, kol atradau tinkamas įsismarkavusiai ligai“, - sakė pašnekovas.
Atrado jis ne tik savo ligoms gydyti tinkamas žoleles, bet ir pakeitė mitybos įpročius, o tai keliskart pakeitė fizinę savijautą į gera.
Šiuo metu jis sako negeriantis jokių vaistų, nevartojantis druskos, cukraus ir beveik nevalgantis mėsos, vengia ir kepto bei rūkyto maisto. Todėl jo namuose galima rasti dar žmonos palikto, užsistovėjusio cukraus.
Užsiminus apie sportą ir treniruotes, kurios sporto ir sveikatingumo klube „Atėnai“ vyksta du kartus per savaitę, V.Jakubėnas, sako: „Žmogaus kūnui ir sielai labai svarbi harmonija. Ją padeda palaikyti sportas. Kai dvasia su kūnu harmoningi, nekimba jokios ligos“.
Atsisveikinęs jubiliatas džiaugsmingai išskubėjo pas nekantriai laukiančias drauges - sportuojančias senjoras - atšvęsti savo garbingos sukakties.
