Kaip žinia dabartiniai dujų tarifai buitiniams vartotojams:
1) Naudojantiems < 500m3 per metus kaina yra 0,56 eur per mėn + 0,66 eur už 1 m3;
2) Naudojantiems > 500m3 per metus kaina yra 3,99 eur per mėn + 0,42 eur už 1 m3.
Paanalizuokime tokią situaciją:
Tarkim turime du buitinius vartotojus A ir B. Vartotojas A turi gerai apšiltintą būstą ir per metus sunaudoja 400 m3 dujų. Vartotojas B turi blogiau apšiltintą būstą ir per metus sunaudoja 501 m3 dujų. Kiek gi jie sumokės už dujas per metus? Vartotojas A sumokės 270,72 eurų per metus. Vartotojas B sumokės 258,30 eurų per metus. Netikėta?
Remiantis šiuo metu nustatytomis dujų kainomis, vartotojai nėra suinteresuoti taupyti, nes per metus išnaudojus 400 m3 dujų iš viso per metus sumokėsite daugiau, negu būtumėt išnaudojęs 500 m3 dujų.
Suprantama, kad kuo daugiau naudoji dujų, tuo 1 m3 kaina turi būti mažesnė, bet tas mažėjimas turėtų prasidėti tik viršijus tam tikrą sumą (tarkim 500 m3).
Pavyzdžiui, naudojantiems <500 m3 per metus nustačius 0,5 eurų už 1 m3 kainą, išnaudojus lygiai 500 m3 abiem tarifais suma būtu ta pati, tik toliau augant naudojimui, 1 m3 kaina imtų mažėti.
Prašau, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ar Lietuvos dujų tiekimas paaiškintų, ką daryti tam vartotojui, kuris sunaudoja 400 m3 per metus, bet nenori mokėti daugiau už tą, kuris sunaudoja 500 m3.
Šildyti būstą atsidarius langus? Ar tiesiog atsukti dujų vamzdį ir nuodyti kaimynus, kol skaitliukas neprisuks 500 m3 ir taip sutaupyti?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi į Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEK), kuri taip pat gavo skaitytojo skundą, ir pateikė portalui jam persiųstą atsakymą.
VKEK atsakyme nurodoma, buitiniai vartotojai pagal metinį suvartojamų dujų kiekį skirstomi į šiuos pogrupius: I pogrupis – suvartojantys iki 500 m3 per metus, t. y. dujas vartojantys dujinėse viryklėse; II pogrupis – suvartojantys nuo 500 iki 20 000 m3 per metus, t. y. dujas vartojantys patalpų šildymui, karšto vandens ir maisto ruošimui; III pogrupis – suvartojantys daugiau kaip 20 000 m3 per metus, bet dujas vartojantys buitinėms reikmėms.
Nurodoma, kad atvejis, kai būsto šildymui, karšto vandens ir maisto ruošimui suvartojama tik 400 m3 gamtinių dujų, nėra tipinis.
„AB „Lietuvos dujos“ duomenimis, per paskutinius 4 pasibaigusius ketvirčius prie gamtinių dujų tinklo naujai prisijungę II pogrupio buitiniai vartotojai suvartoja vidutiniškai po 1354 m3 dujų per metus. Vertinant visų I ir II pogrupio vartotojų suvartojamus gamtinių dujų kiekius, 2016 metams AB „Lietuvos dujos“ prognozuoja, kad I pogrupio vartotojai suvartos vidutiniškai po 64,2 m3, o II pogrupio – po 1637 m3 per metus. Taip pat pažymime, kad vidutinis vieno buitinio vartotojo vartojamas dujų kiekis mažėja tiek I, tiek II pogrupyje, todėl yra keičiami ir ribiniai dujų vartojimo kiekiai. Iki 2008 metų (imtinai) I pogrupiui buvo priskiriami vartotojai, suvartojantys iki 800 m3 dujų per metus. AB „Lietuvos dujos“ atlikus rinkos tyrimus, buvo nustatyta, kad optimali abejų pogrupių vartotojus skirianti riba yra 500 m3. Paskutinių kelerių metų tendencijos rodo, kad buitinių vartotojų suvartojami gamtinių dujų kiekiai svyruoja labai nežymiai, tačiau, jeigu ateityje šios tendencijos keisis, buitinių vartotojų pogrupių ribos pagal suvartojamą gamtinių dujų kiekį gali būti koreguojamos“, – paaiškinama atsakyme.
VKEK atsakyme taip pat rašoma, kad skaitytojo siūlomas kainų nustatymo metodas „naudojantiems <500 m3 per metus nustačius 0,5 Eur už 1 m3 kainą, išnaudojus lygiai 500 m3 abiem tarifais suma būtų ta pati, tik toliau augant naudojimui suminė 1 m3 kaina imtų mažėti“ negali būti taikomas, nes neturi nieko bendro su tiekėjų ir sistemų operatorių patiriamomis sąnaudomis ir prieštarauja Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktui, kad Komisija „nustato reikalavimus gamtinių dujų įmonėms teikti paslaugas kainomis, pagrįstomis sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, ir turi teisę pareikalauti, kad gamtinių dujų įmonės įrodytų kainų pagrindimą sąnaudomis”.