Premjeras Manuelis Vallsas sakė, kad ES Šengeno zonai iškils pavojus, jeigu blokas nepagerins išorinių sienų kontrolės, kai paaiškėjo, kad Paryžiaus atakų sumanytojas į Europą sugebėjo patekti nepastebėtas.

Ketvirtadienį buvo patvirtinta, kad Abdelhamidas Abaaoudas – marokiečių kilmės Belgijos pilietis, kuris per pastaruosius dvejus metus buvo susijęs su virtine ekstremistų sąmokslų Europoje – žuvo per policijos reidą, surengtą trečiadienį Paryžiaus šiauriniame priemiestyje esančiame bute.

Vykstant debatams dėl saugumo spragų, leidusių A. Abaaoudui prasmukti, M. Vallsas paragino Prancūzijos kaimynes „tinkamai atlikti savo vaidmenį“, sakydamas, kad dėl visos Šengeno sistemos „iškils klausimas ... jeigu Europa neprisiims atsakomybės“ už savo sienas.

Šengeno sistema leidžia žmonėms laisvai judėti 26 šalių zonos viduje be pasų tikrinimo prie sienų, tačiau ši tvarka patyrė didelį spaudimą šiais metais, kai žemynas išgyvena didžiausią migracijos krizę nuo Antrojo pasaulinio karo.

Jau daugiau negu 800 tūkst. migrantų ir pabėgėlių šiemet atvyko į Europą, o M. Vallsas pabrėžė, jog kai kurie iš Paryžiuje siautėjusių užpuolikų pasinaudojo šia sumaištimi.

„Tie asmenys pasinaudojo pabėgėlių krize ... šituo chaosu, tikriausiai leidusiu kai kuriems prasmukti“ į Prancūziją, jis sakė televizijai „France 2“.

„Kiti jau buvo Belgijoje. Na, o treti – privalau jums priminti – buvo Prancūzijoje“, – sakė M. Vallsas.

Anksčiau vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as nurodė, kad Paryžius nebuvo gavęs „jokios informacijos“ iš kitų Europos šalių apie A. Abaaoudo atvykimą į Senąjį žemyną, nors jis buvo žinomas džihadistas, ieškomas pagal tarptautinį arešto orderį.

Maroko žvalgyba padėjo Prancūzijai surasti organizatorių

Maroko žvalgyba padėjo Prancūzijos tyrėjams susekti Belgijos džihadistą, veikiausiai organizavusį praeitą savaitgalį įvykdytas pražūtingas teroro atakas Paryžiuje, ketvirtadienį pranešė policijos šaltiniai.

Maroko pateikti duomenys ir kita informacija padėjo policijai nustatyti, kad įtariamasis Paryžiaus atakų organizatorius Abdelhamidas Abaaoudas slapstosi viename daugiabutyje sostinės šiauriniame priemiestyje, kur jis buvo nukautas per trečiadienį surengtą reidą.

Švedijos policija suėmė teroro ataką planavusį vyrą

Švedijos policija ketvirtadienį, po dvi dienas trukusių gaudynių, suėmė vyrą, kuris įtariamas planavęs „teroro ataką“, šalyje padidinus saugumo parengtį po praeitą savaitę Paryžiuje įvykdytų kruvinų išpuolių.

Irakietis Mutaras Muthanna Majidas buvo suimtas be jokių incidentų per popietę surengtą reidą viename prieglobsčio prašytojų centre šiaurės rytinėje Bolideno gyvenvietėje, nurodė saugumo tarnybos.

Švedijoje buvo paskelbta aukšto lygio saugumo parengtis po praeitą penktadienį 129 žmonių gyvybes nusinešusių atakų Paryžiuje, dėl kurių atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS).

Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas pagyrė saugumo tarnybas dėl „greito įtariamojo suradimo ir arešto“.

Pareigūnai išdavė arešto orderį 25 metų M.M.Majidui, kuris, kaip pranešė vietos žiniasklaida, buvo
įtariamas kovojęs Sirijoje ir ruošęsis įvykdyti „teroristinę“ ataką.

„Areštas buvo įvykdytas ramiai“, o tyrėjai planuoja apklausti įtariamąjį, sakoma Švedijos žvalgybos tarnybos „Sapo“ pranešime.

Nors nebuvo nustatytas joks šio asmens ryšys su Paryžiuje siautėjusiais žudikais, „Sapo“ pridūrė, kad kruvinas išpuolis Prancūzijos sostinėje pademonstravo, jog „Islamo valstybė“ labai išplėtė savo įtaką Europoje.

Švedijoje jokių islamistų atakų nebuvo nuo 2010 metų, kai vienas vyras susisprogdino Stokholmo komercinėje gatvėje ir sužeidė du žmones.

JAV Atstovų Rūmai įšaldė pabėgėlių iš Sirijos priėmimo programą

JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį nubalsavo sustabdyti programą, pagal kurią pabėgėliams iš Sirijos buvo suteikiama galimybė gauti saugų prieglobstį Jungtinėse Valstijose, nors demokratai šį žingsnį kritikavo kaip ksenofobijos demonstravimą po teroro atakų Paryžiuje.

Respublikonų pasiūlytas teisės aktas, numatantis dar labiau sugriežtinti irakiečių ir sirų pabėgėlių patikrą, kuri jau anksčiau buvo labai kruopšti, dar neįsigaliojo, bet jis buvo lengvai priimtas 287 balsais prieš 130.

Dabar šis projektas bus perduotas tvirtinti Senatui, kur jo likimas nėra aiškus.

Jeigu tą dokumentą priimtų Kongreso aukštieji rūmai, Baltieji rūmai pareiškė, kad prezidentas Barackas Obama jį vetuotų.