Tikėtina, pardavėjai jau atmintinai žino, kad pirkimo–pardavimo sutartyje jie privalo pirkėjui nurodyti automobilio ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose automobilis buvo apgadintas. Būtina nurodyti įvykius, patirtus ir tuo metu, kai pardavėjas buvo automobilio savininkas, ir visus ankstesnius jam žinomus įvykius.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymas papildo, kad pardavėjas sutartyje turi nurodyti ir automobilio gamybinę markę, komercinį pavadinimą, identifikavimo numerį, ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra bei nurodyti stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų bei dujų išmetimo sistemos trūkumus.

Toks išsamus sąrašas leidžia tikėtis, kad pirkėjas bus maksimaliai informuotas ir nepirks „katės maiše“. Tokia yra teorija. Savo ruožtu automobilių turguje galioja kitokia praktika.

Turguje pardavėjas dažnai yra automobilio savininkas tik laikino registravimo metu arba apskritai juo nėra. Tai apsunkina pirkėjo teisę gauti kokybišką, išsamią ir tikrovę atitinkančią informaciją bei verčia jį prisiimti daugiau rizikos nei kitais pirkimo atvejais.

Riziką panaikinti arba sumažinti gali padėti ir paprasčiausias sveikas protas bei teisės aktuose jau įtvirtintos nuostatos.

Štai trys pagrindiniai dalykai, padėsiantys nusipirkti kuo kokybiškesnį automobilį ir, esant reikalui, apginti savo interesus vėliau.

Pirmaišsiaiškinkite, ar turgaus prekeivis yra registruotas savininkas ir privalo pateikti informaciją apie automobilį, ar pardavėjas yra tiesiog tarpininkas.

Jei parduodamas automobilis yra su laikinaisiais, taip vadinamais „tranzitiniais“ numeriais, vis tiek galite drąsiai pardavėjo reikalauti pateikti visą būtiną informaciją apie prekę. Labiausiai tikėtina, kad jis ir yra savininkas.

Tačiau jei pardavėjas pateikia sutartį su užsienio piliečiu, pirkėjas turi teisę reikalauti dokumentais įrodyti, kad pardavėjas gali naudotis automobiliu. Kitais žodžiais tariant, nereikia pasikliauti iš anksto parengta sutartimi, kurioje pardavėju nurodytas užsienietis. Tokiu atveju būtina gauti įrodymą, kad prekeivis gali disponuoti automobiliu, ir sudaryti sutartį jau su faktiniu pardavėju.

Tokia sutartis padės geriau apginti savo interesus, jei įsigijus automobilį paaiškės sutartyje nenurodyti trūkumai.

Antrapirkimo–pardavimo sutartyje turi būti aiškiai išdėstyti automobilio kokybei keliami reikalavimai. Kuo daugiau aiškumo, tuo lengviau bus galima vėliau apsiginti.

Civilinis kodeksas numato, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus. Jeigu sutartyje jie nenurodyti, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalavimai daikto kokybei gali būti apibūdinami pagal tokiems daiktams, šiuo atveju – automobiliui, taikomus standartus, kokybės aprašymus, reklamą.

Net ir aiškiai žinant reikalavimus kokybei, pirkėjas pats turi įrodyti, kad trūkumai atsirado dar iki įsigyjant automobilį arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jo perdavimo. Be to, svarbu prisiminti, kad apie trūkumus pardavėjui reikia pranešti per taip vadinamą „protingą laiką“. Kiek jis trunka – kiekvienu atveju nustatoma nagrinėjant konkrečią bylą.

Trečiapats elementariausias būdas, kaip apsisaugoti perkant naudotą automobilį – kartu su specialistais patikrinti jo techninę būklę. Taip galima paprasčiausiai nustatyti, ar automobilis turi sutartyje nenurodytų trūkumų.

Tokią pirkėjo teisę įtvirtina ir Civilinis kodeksas. Tiesa, čia galioja taisyklė, kad už patikrinimą sumoka pirkėjas, jei nebuvo susitarta kitaip. Tačiau jis turi teisę reikalauti, kad automobilio pardavėjas atlygintų išlaidas, jei patikrinimas parodė, kad automobilis neatitinka jam keliamų reikalavimų.

Taigi, pirkėjas turi daug daugiau galimybių apsisaugoti nuo nuostolių tuomet, kai prieš pirkdamas automobilį išnaudoja visas prieinamas priemones jo būklės įvertinimui ir sudaro detalią bei aiškią sutartį. Jei pirkėjas įrodys, kad jam buvo parduotas sutarties sąlygų neatitinkantis automobilis ar automobilis su paslėptais trūkumais, bus galima reikalauti pakeisti automobilį, sumažinti jo kainą, pašalinti trūkumus ar grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus.

Tad nors Civilinio kodekso pakeitimai geriau apsaugo pirkėją, norint išvengti papildomų rūpesčių, reikėtų pasistengti papildomai, ypač perkant automobilį turguje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)