Karts nuo karto mes visi jaučiamės „sugriuvę“, nes gyvenimas gali užgniaužti kvapą ir atrodyti bauginantis, kai mes einame per tam tikras patirtis. Tačiau šios gyvenimo pamokos tik daro mus stipresnius ir įgalina mus priimti esamą realybę, todėl yra labai svarbu priimti savo žaizdas, patirtus išgyvenimus ir nuoskaudas, kaip dovaną, kuri padeda jums augti, kaip žmogui.
Yra 8 dalykai, kuriuos svarbu prisiminti, kai jaučiatės, tarsi būtumėte „suskaldyti“
1. Atminkite, kad įtrūkimai leidžia įeiti šviesai.
Jei nesijaustumėte karts nuo kartu „suskilę“, tuomet šviesai nebūtų kaip prasiskverbti į jūsų sielą. Iš esmės, tas momentas būna baisus, todėl širdžiai neretai būna labai sunku pamatyti kokią gerą patirtį tai duoda ir padeda eiti sielos transformacijos keliu. Jei mūsų gyvenime būtų tik teigiamos patirtys mes neturėtume galimybės augti ir prarastume daug gražių patyrimų, kurie leistų mums tapti lankstesniais ir kūrybingesniais žmonėmis.
Jūs negalite tikėtis, kad gyvenimas yra lengva kelionė; jei taip būtų, jūs prarastumėte daug patirčių, kurios jus pakeistų, padarytų jus atviresniais ir sukurtų geriausią jūsų pačių versiją. Daugelis mūsų pačių dalių atsiveria būtent tada, kai jaučiamės „sugriuvę“, todėl labai svarbu tai atsiminti tuomet kai jaučiatės pavargę, nusivylę ar išduoti gyvenimo.
2. Atminkite, kad reikia priimti ir gerbti savo jausmus; nekovokite su jais.
Nesijauskite blogai dėl išgyvenamų neigiamų ar sunkių emocijų; Jei to nepatirtumėte, jūs nebūtumėte žmogus. Tikros, „gyvos“ patirtys duoda stiprią mūsų reakciją, kartais tai pasireiškia, verkimu, rėkimu, kartais puolame ant kelių ir tik priimdami tas emocijų bangas, kurie ateina per mus. Laikydami visa tai viduje mes tik kurstome ugnį, o pabaigoje pasekmės gali būti skaudesnės, taigi yra svarbu išgyventi visas patiriamas emocijas ir niekada jų neslopinti dėl kitų žmonių reakcijos baimės.
Kova, kuria siekiama išjungti savo jausmus tik atideda tai, kas neišvengiama ir jūs užsikraunate ant savo pečių savo neigiamų emocijų svorį. Jūs turite eiti drąsiai į save, į savo vidų, į giliausias savo sielos kerteles, kad galėtumėte išsiaiškinti ko šios emocijos ragina jus atsisakyti.
3. Nuolat prisiminkite savo „kodėl“.
Per visus patiriamus vargus, mes dažnai pamirštame tai, ko mes norime iš gyvenimo. Mes visi atėjome į šį pasaulį mylėti, visa širdimi. Jausdamiesi „suskilę“, galite lengvai nepastebėti ar užmiršti savo misiją čia, žemėje, bet šio patyrimo išgyvenimas tik pagilina ir vis labiau įprasmina Jūsų pirminį tikslą.
Jei neitumėte per šias patirtis, jūs negalėtumėte suprasti daugelio kitų žmonių, kurie patiria sunkumus beveik kiekvieną dieną. Nuolat priminkite sau savo „kodėl“ ir apmąstykite, kaip neigiamos situacijos, su kuriomis jūs susiduriate leidžia jums praturtinti savo patirtį ir praplėsti požiūrį, o taip pat ir kaskart vis giliau suprasti savo tikslą šioje Žemėje.
4. Atsiminkite viską, kas egzistuoja už jūsų jausmo, kad esate „sudužę“.
Tiesiog todėl, kad jaučiatės „suskilę“, nereiškia, kad visas pasaulis dalijasi savo perspektyva. Tai nereiškia, kad visa planeta turi eiti pragaran dėl vienos blogos dienos ar neigiamo patyrimo, kuris jums nutiko, todėl svarbu prisiminti, kad reikia praplėsti savo požiūrį, kai nutinka kas nors neigiamo.
Pradžiai pagalvokite apie tai, kad jūs vis dar galite kvėpuoti grynu oru, matyti debesis saulėtą dieną, justi ant savo odos vėją, nusišypsoti nepažįstamajam… pagalvokite apie visus šiuos mažus, nuostabius dalykus, kuriuos jūs galite daryti.
Atsiminkite visus gerus dalykus, vykstančius planetoje, nepaisant savo laikino nuosmukio, o tada ir pasaulis nebeatrodys tokia tamsi baisi vieta.
5. Prisiminkite draugus ir šeimos narius, kurie gali suteikti paramą.
Kai jaučiatės „lyg ant bedugnės krašto“, jūsų draugai ir šeima gali būti tinkama atrama, kai jums jų reikia. Nedvejokite ir paprašykite jų pagalbos, nes mums visiems reikia tam tikros pagalbos, kai išgyvename sunkumus. Jei manote, kad esate jiems našta, tiesiog prisiminkite visus kartus kuomet pats buvote šalia jų, kai jiems reikėjo paramos; žmonės, kurie rūpinasi jumis mielai padarys tą patį dėl jūsų.
6. Sutelkite dėmesį į dalykus, kurie atneša jums džiaugsmą.
Taigi dažnai, kai mes jaučiamės „sutrypti“, mūsų dėmesys susitelkia tik į patiriamą neviltį ir neigiamus išgyvenimus ir tuomet pamirštame apie visus dalykus, kurie teikia mums laimę. Išeikite į lauką ir gaukite saulės šviesos, sodinkite gėles, važinėkite dviračiu, susitikite su draugais prie kavos, ar bet kokia kita veikla šioje žemėje, kuri įžiebia džiaugsmą jūsų širdyje. Tiesiog todėl, kad jaučiatės sugniuždyti, nereiškia, kad kiekvieną akimirką turite praleisti svarstydami apie tai, kad jaučiatės nelaimingi.
7. Nesusitapatinkite su savo jausmais.
Atminkite, kad jūs nesate jūsų jausmai ar mintys; jie tiesiog ateina ir išeina, niekieno neprašomi, o jūsų užduotis tiesiog stebėti juos ir priimti jų siunčiamą patirtį, net jei jie ir nebuvo pakviesti.
Pagalvokite apie tai: jūs sąmoningai kviečiate savo draugus ir šeimos narius atvykti pasisvečiuoti į savo namus, bet jums nereikia belstis į savo emocijas ir įteikti joms kvietimo atvykti į jūsų smegenis. Juk tai taip nevyksta, todėl prisiminkite, kad nereikia tapatintis su savo jausmais. Jūs esate daug daugiau, nei jūsų laikinos emocijos, todėl neleiskite joms jūsų valdyti.
8. Atminkite, kad gyvenimas yra pakilimų ir nuosmukių serija, ir tai yra laikina.
Tiesiog susidraugaukite su savo emocijomis, nes jų bus daug ir įvairių per visą tą trumpą laiką, kurį mes čia praleidžiame, nuo atėjimo į šį pasaulį iki grįžimo namo. Mes priimame tai taip rimtai, tačiau neatsižvelgiame į tai, kad šioje Žemėje mes esame taip trumpai.
Mėgaukitės tuo; taip, net ir sunkumais ir neviltimis, nes kai jūs pažvelgsite atgal į savo gyvenimą, jūs padėkosite šiems išgyvenimams lygiai tiek pat kiek dėkosite ir džiaugsmingoms akimirkoms, nes tai bus vienos vertingiausių pamokų, kurias gausite savo asmeninėje kelionėje.