Jis teigia be galo mane mylintis, žinoma, jis tai gal ir buvo įrodęs, taip kaip jis mylėjo ir kaip jaučiausi kažkada, atrodo, niekas taip negalėtų daugiau mylėti. Bet bėda tame, kad aš jo tai nebemyliu, jis mano gyvenime yra tik „praeitis“, nulis emocijų, tik susierzinimas, kai man parašo.
Dabar jis rašo man po porą kartų per savaitę, gražiuoju, kad nori taikytis ir tik man pasakius, kad nieko nebus, jis pradeda „puolimą“. Pradeda įžeidinėti, kad aš visokia necenzūriniais žodžiais, kad aš vis tiek nieko gero (nors sulaukiu be galo daug dėmesio), kad dar pasigailėsiu, kad nežinau, ką prarandu, kad jo draugai taip pat šneka, kokia aš…
Kaip man atlaikyti visa tai? Kaip man jam neatrašyti, jei jis provokuoja? Nebenoriu jo nei matyti, nei girdėti…
