„Nors apklausoje buvo pateikti klausimai apie pakankamai bendro pobūdžio teisines situacijas, į kurias lengvai gali patekti bet kuris pilietis ar jo aplinkos asmuo, neteisingai į klausimus atsakiusių asmenų skaičius sąlyginai didelis. Tokie rezultatai patvirtina tolesnių teisinio švietimo iniciatyvų poreikį. Tik žinodami savo teises galėsime jas apginti“, – pastebi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Vos daugiau nei pusė (59,1 proc. ) apklausos dalyvių žinojo, kad kaimynui keletą mėnesių negrąžinant skolos ir ignoruojant raginimus tai padaryti, reikia kreiptis į teismą. Ketvirtadalis (24,5 proc.) respondentų tokioje situacijoje kreiptųsi į antstolius, 16,3 proc. kviestų policiją.
Teisininkų teigimu, su kaimynu nesusitariant gražiuoju, antstoliai ar policija nepadės: reikia kreiptis į teismą. Laimėjus teisminį ginčą, patirtas išlaidas padengia skolininkas.
Vertinant šią situaciją reiktų atkreipti dėmesį, kad priteisus alimentus teismo išduotas vykdomasis raštas tampa pagrindu skolos išieškojimui. Tik jei antstoliams nepavyks išieškoti skolos, galima kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą. Iš fondo lėšų vaikams bus mokamos mėnesinės išmokos.
Mažiau negu pusė (43,3 proc.) lietuvių žino turintys teisę surašyti ne tik oficialų, bet ir asmeninį testamentą, tačiau toks testamentas privalo atitikti tam tikrus reikalavimus. Penktadalis (19,6 proc.) respondentų tiki, kad asmeninis testamentas galiotų bet kokiu atveju, o beveik du penktadaliai (37.1 proc.) mano, kad asmeninis, ranka surašytas testamentas negali būti laikomas teisėtu jokiomis aplinkybėmis.
Iš tikrųjų asmeninis testamentas, surašytas testatoriaus ranka, gali galioti, tačiau jo turinys turi būti aiškiai suformuluotas, o pats testamentas – atitikti būtinus reikalavimus. Testamente privalu nurodyti testatoriaus vardą, pavardę, testamento sudarymo datą (metus, mėnesį, dieną), vietą. Taip pat jis turi būti pasirašytas.
„Aptariamo tyrimo rezultatai yra panašūs į mūsų atliktų reprezentatyvių apklausų rezultatus, liudijančius apie teisinių žinių stoką. Analizuodama šios apklausos rezultatus atkreipčiau dėmesį, kad internetu vykdytoje apklausoje dalyvauja aktyvesni ir labiau besidomintys nagrinėjamu klausimu žmonės. Tad įvertinus faktą, kad šie skaičiai neatspindi vyresnių, žemesnio išsimokslinimo, pasyvesnių žmonių situacijos, padėtis yra dar prastesnė – daugumai Lietuvos gyventojų labai trūksta teisinių žinių. Beje, dauguma ir patys tokių žinių pasigenda bei norėtų jų gauti daugiau“, – įsitikinusi rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė Rasa Ališauskienė.
Geriausias teisines žinias apklausos dalyviai pademonstravo atsakydami į klausimą apie darbo teisę. Net 85,7 proc. respondentų žinojo, kad darbdaviui liepiant rašyti pareiškimą išeiti iš darbo savo noriu tokio prašymo reikia nevykdyti ir kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Kas dešimtas (9,1 proc. ) iš apklaustųjų tokioje situacijoje kreiptųsi į teismą, 5,1 proc. teigia, kad nieko negalima padaryti, todėl reikia paklusti darbdavio reikalavimui.
Iš tiesų, nutraukus darbo sutartį savo noru, teisė į išeitinę išmoką bus prarasta. Be to, teisininkai pažymi, kad toks nurodymas yra neteisėtas, kadangi niekas negali versti žmogaus išeiti iš darbo nesant jo kaltės ar valios. Jei darbuotojas yra verčiamas nutraukti darbo santykius „savo noru“, jis gali atsisakyti vykdyti tokį darbdavio nurodymą ir kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.
Aktualios teisinės informacijos visuomet galima ieškoti specializuotuose interneto puslapiuose, o iškilus konkrečiam klausimui ar problemai – kreiptis nemokamos pirminės teisinės pagalbos į savo miesto ar rajono savivaldybę. Svarbu prisiminti, kad žinodami pagrindinę teisinę informaciją galėsime ne tik apginti savo interesus, bet ir išvengti nepageidautinų neigiamų situacijų.
