Apie visa tai jauna lietuvė viešai kalba pirmą kartą. Reikėjo laiko atsigauti ir daug kartų permąstyti, kaip aš – rami, pavojų vengianti mergina – galėjau pakliūti į tokį pragarą, sako pašnekovė.
Nėra šalies, kurią vadintų namais
Dvidešimt penkerių metų mergina yra profesionali anglų kalbos mokytoja. Dirbdama šį darbą, ji pamatė nemažai šalių, susipažino su daugybe žmonių. Kol galiausiai pakliuvo į kriminalinę istoriją.
Iš Kauno kilusi Erika iškart po mokyklos baigimo nutarė, kad Lietuvoje gyventi nepasiliks. Save ji vadina pasaulio žmogumi, todėl nuolat mėgsta judėti iš vienos vietos į kitą.
„Ieškau savęs ir vietos, kurioje jausčiaus geriausiai. Ir šiaip aš dar jauna, dar noriu pamatyti pasaulį, o kai ateis laikas, manau, atsiras ir vieta, ir noras „susitupėt“, – teigė Erika.
Nėra šalies, kurią ji galėtų vadinti namais. Pavyzdžiui, kai buvo filmuojamas šis laidos „Emigrantai“ reportažas, kaunietė gyveno Ispanijoje, Barselonoje, bet, praėjus kelioms dienoms, ji išvyko gyventi į visai kitą šios šalies pusę. Kur likimas pasisuks vėliau – pati nežino.
Ištaigingame name netrūko nieko
Istorija, dėl kurios Erika iki šiol neatsigauna, nutiko labai toli nuo Lietuvos, vienoje egzotiškiausių Pietų Amerikos šalių – Peru. Norėdama pamatyti daugiau pasaulio, ji atvyko čia ir pradėjo dirbti anglų kalbos mokytoja. Vietos vaikus ji sutiko mokyti savanoriškai, be atlygio. Už tai buvo nemokamai apgyvendinta vietinės šeimos, kurios vaikus ji mokė, namuose. O tai ir buvo visų paskui sekusių įvykių priežastis.
Tai buvo ne bet kokia šeima, o pati turtingiausia mieste. „Jie turėjo prekybos centrų, laivų, ko tik nori (...) namą su baseinu, teniso kortais, tarnais ir aukle“, – vardijo lietuvė.
Iš Lietuvos išvykusi tam, kad pamatytų kuo daugiau ir kuo įvairesnio pasaulio, Erika džiūgavo, kad pakliuvo į tokią nepaprastą aplinką. Visas džiunglėse esantis Ikitoso miestelis pavydėjo jai namų, kuriuose buvo apgyvendinta. Ji sakė besijautusi kaip pasakoje ir nieko blogo neįtarusi.
„Jie labai daug dirbdavo, bet kiekvieną sekmadienį, kai jiems laisva diena, veždavo mus kažkur ar pavalgyti, ar šiaip praleisti dieną kartu, žaidimus pažaisti. Labai stengdavosi kiekvieną laisvą minutę praleisti su šeima ir su vaikais. Tai buvo labai malonūs, labai geri žmonės“, – įspūdžius pasakojo Erika.
Atvykėlei iš Europos tikrų milijonierių namuose netrūko nieko. Du mėnesius ji galėjo nemokamai valgyti, ką nori ir kiek nori, mėgautis visais rezidencijoje įrengtais privalumais. Net naudotis tarnų paslaugomis.
Ką patyrė, buvo mačiusi televizijoje
„Vieną rytą netikėtai atvyko labai daug policijos su šunimis, su kameromis įsiveržė ir suėmė visus, kas buvo namuose“, – netikėtai idiliško vaizdelio pasakojimą nukirto mergina. Apie tai, kad gresia nemalonumai Erika ir milijonierių šeimos tarnai jautė iš anksto. Tačiau nieko nedarė.
„Per televiziją su viena iš tų tarnaičių mes matėme, kad policija pradėjo šturmuoti šeimai priklausančius prekybos centrus. Skambino Merta, ta tarnaitė, klausė, kas vyksta, o šeimininkė sakė, kad čia nieko tokio, mūsų advokatai viską sutvarkys, nesijaudinkit, eikit miegot. (...) Paskui, 6 ryto, mane pažadino, sako: kelkis, Erika, susirink greitai daiktus ir bėk, gal spėsi kol dar policija neatvyko. Nespėjau“, – dėstė mergina.
Iš pavyzdingos šeimos kilusi Erika niekada gyvenime neturėjo problemų su teisėsaugos institucijomis. Apie reidus ir šturmus ji girdėjo tik iš kriminalinių televizijos laidų. Todėl tai, kas vyko tą naktį, jai atrodė kaip košmariškas sapnas: „Buvo gal 12–13 policininkų, daug automobilių, šunys, televizijos kameros.“
Policija iš namų pasiėmė viską, ką norėjo
Policininkai suimtųjų namų gyventojų niekur neišvežė. Jie tiesiog pasiliko su jais namuose ir neleido niekur išeiti. Pasikviesdavo po vieną žmogų ir tardydavo. Niekas iš pareigūnų nekalbėjo angliškai, tarsi visi atvykę į šalį privalėtų mokėti vietinę ispanų. Daug po pasaulį keliaujanti Erika ispanų šiek tiek mokėjo ir tai jai labai pagelbėjo.
Pasikvietęs vos kalbą suprantančią Eriką, pareigūnas klausė jos, ar ji žino, kad namų šeimininkai yra narkotikų platintojai. „Aš buvau taip išsigandusi, kad nesupratau nė pusės, ko jis manęs klausė: tik ką tu čia veiki, kodėl tu čia, kodėl tu, blondinė, gyveni su šita šeima? Tu gali jam aiškint neaiškinęs – jam neįdomu: jis mato, jeigu tu iš Europos ar Amerikos ir nori pinigų. Man ir pasakė aiškiai: jeigu tu nori išeiti – 300 dolerių“, – išgyvenimais dalinosi emigrantė.
Erika pareiškė jam nemokėsianti, nes yra tik savanorė ir pinigų neturi. Ji pagalbos kreipėsi į mokyklą, kurioje dirbo. Vienos iš jos mokinių tėvas buvo advokatas ir padėjo merginai palikti kalėjimu virtusius namus. Likusius 2 mėnesius ji pasiliko gyventi to paties advokato šeimoje.
Ar tikrai milijonieriai turtą susikrovė iš tarptautinės prekybos narkotikais, kuo juos kaltino policija, Erika išsiaiškinti nesugebėjo. Pasak jos, Pietų Amerikoje žmonės linkę tikėti paskalomis, net jeigu jos niekuo neparemtos.
„Man tas advokatas paskui pasakė, kad (...) žmonės, kurie turi verslą, moka už „apsaugą“ policijai. Jie moka daug pinigų ir, pasirodo, kad ta šeima gal prieš tris mėnesius pasakė, kad nebemokės tokių pinigų – kad tai yra per daug. Po 3 mėnesių įvyko tai. Ir dar kas man buvo labai keista – kai mus suėmė policija, policininkai iš karto pradėjo nešti daiktus lauk iš namų, pasiėmė televizorių, pasiėmė viską, kas jiems patiko“, – pasakojo emigrantė.
Po baisiausios nakties merginos gyvenime praėjo keleri metai, tik dabar Erika gali ramiai visa tai pasakoti. Tačiau aiškintis, kuo visa ši košmariška istorija baigėsi, ji nebandė. Į Pietų Amerikos pusę Erika daugiau nebežiūri. Po daug nervų ląstelių kainavusios praktikos Peru ji nusprendė laimės paieškoti arčiau Lietuvos – kur nors Europoje.
Ispanijoje moko būsimus emigrantus
Iš viso merginai gyventi teko Airijoje, Anglijoje, Škotijoje, Pietų Amerikoje ir Ispanijoje. Tačiau nei Anglija, nei Airija, nei Škotija Erikai nepasirodė tinkamos gyventi. Jai patinka šiltesnis klimatas, būtent todėl dabar lietuvė – saulėtoje Ispanijoje. Pasak merginos, vietiniai iš čia bėga, nes vis dar jaučia krizę, o, pavyzdžiui, anglų kalbos mokytojai klesti, nes apmoko ispanus, kurie ketina keliauti į Didžiąją Britaniją užsidirbti.
Anglų kalbos mokytojus Ispanijoje sutinka išskėstomis rankomis ir siūlo palyginti didelį atlyginimą. Dirbdamas papildomai, anglų kalbos mokytojas čia gali užsidirbti apie 2000 eurų per mėnesį, sakė lietuvė.
Kurį laiką pagyvenusi Barselonoje, nuolat keliaujanti emigrantė ir vėl sugalvojo kelti sparnus. Šį kartą netoli – pasiliks toje pačioje šalyje, tik kitoje jos pusėje.
Šešios – tiek valstybių Erikos sąskaitoje iki šios dienos. Ji mano, kad tai – dar ne pabaiga. Ir spėja, kad tokių nuotykių, kokius patyrė Peru, dar irgi gali pasitaikyti. Nes pasaulis yra kaip didelė, neįveikiama mįslė, niekada negali žinoti, kas laukia kitą dieną, sako mergina.
„Dabar tikrai metus būsiu Andalūzijoje, nes ten turiu kontraktą metams. O paskui – nežinau, žiūrėsiu, kaip ten patiks – gal pasiliksiu Andalūzijoje, gal Sevilijoje, gal grįšiu į Barseloną, o gal – į Lietuvą, – svarstė Erika.– Nors kol kas nematau savęs Lietuvoje. Visi draugai išvažiavę arba sukūrę šeimas, kartais net nebūna, su kuo susitikti grįžus. Jautiesi daugiau kaip svečias. Liūdna, bet taip yra.“