Nuostoliai minimalūs
2015-ųjų pradžioje sostinės centre pristatyta N40 vyrų autoklubo ralio komanda nuo rudenį pasiekusios finišą skiriasi viso labo keletu mažareikšmių dalykėlių. Po N40 vėliava išrikiuotų lenktynių automobilių peletonas sumažėjo nuo 7 iki 6.
T. y. šis skaičius vis dar sudarė per 10 proc. visų Lietuvos automobilių ralio čempionato dalyvių.
Po pirmojo sezono starto Audriaus Gimžausko vairuotą „Renault Clio“ perėmė Algirdas Kazlauskas lig tol bandęs prisijaukinti kur kas aštresnį „Subaru Impreza“.
Tokį sprendimą inicijavo Algirdo šturmanas-treneris Žilvinas Juršys: mažas automobiliukas kur kas geriau tinka kremtant ralio pradžiamokslį, nes leidžia kur kas lengviau pastebėti vairavimo klaidas.
Kita svarbi permaina – po „vestuvių“ su didžiausia Lietuvos mažosios prekybos profesionalų įmone „Reitan Convenience Lietuva“ klubo komanda pakeitė pavadinimą į „N40-Narvesen“. Čempionato spektaklio uždangai nusileidus abiejų šalių atstovai džiūgavo gavę naudos: „Narvesen“, nes tapę ralio pasaulio dalimi, o klubo lenktynininkai – galimybe bent šiek tiek užkamšyti amžinas biudžeto skyles.
Du „N40-Narvesen“ komandos ekipažai šiais metais tapo čempionato prizininkais: Ignas Taletavičius ir Darius Augūnas užėmė trečią vietą 4-oje įskaitoje, o Edvinas bei Andrejus Bieliauskai tik po dramatiškai susiklosčiusių paskutiniųjų sezono lenktynių iš pirmosios smuktelėjo į trečią vietą 6-oje įskaitoje.
Komanda taip pat didžiuojasi Eugenijaus Sladkevičiaus 5-ąja vieta pačių galingiausių automobilių klasėje Lietuvos čempionate bei Baltarusijos ralio pirmenybių sidabru. Ir visa tai debiutiniame lenktynių sezone.
Atskirai reiktų paminėti Regimanto Šapranausko istoriją. Santariškių klinikose vaikų chirurgu dirbantis Regimantas prieš įsiliedamas į klubo gretas, tikriausiai net neįtarė, kad jau šio sezono pabaigoje sėdės tikroje sportinėje mašinoje ir šturmanus profesionaliame ralyje. Viskas susiklostė būtent taip.
Dar daugiau – klubo „daktaras“ užsimojo ateinantį sezoną pats sėsti prie „kovinės“ mašinos vairo.
Nauja kokybė
N40 vyrų autoklubas šiais metais užsidirbo krūvą „karmos taškų“ realizavęs dar porą sumanymų: IV ralio čempionato etapo Žemaitijoje išvakarėse, buvo sukonstruota mobili plovykla, leidžianti itin efektyviai atsikratyti purvo, greičio ruožuose neišvengiamai aplimpančio sportinius automobilius, ir trukdančio mechanikų darbui.
Jei lenktynės vyksta geru oru, o trasoje netelkšo balos, į serviso zoną „kovinės“ mašinos grįžta palyginti švarios – įvairiose nišose, už apsaugų ar ratlankiuose būna prisikaupę nedaug žvyro. Tačiau žiemą, kai prie kėbulo kimbantis drėgnas sniegas akimirksniu ledėja, automobilis po ilgesnio greičio ruožo gali pasunkėti net 150 kilogramų.
Dėl šios priežasties kėbulo nuvalymas yra pirmas pagal eiliškumą ir tikrai ne paskutinis pagal svarbą darbų lenktynių techninių pertraukų metu.
Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad teršalai iš tokios plovyklos nepateka į aplinką: konstrukcija turi specialų vandens surinkimo „sijoną“, todėl nuo plaunamų automobilių nubėgę nešvarumai surenkami konstrukcijos apačioje esančiame rezervuare. Vėliau nuotekos perpumpuojamos į specialias talpas ir nugabenamos į utilizavimo vietas.
Vertinant sezono patirtis būtina pasigirti surengtomis tiesioginėmis transliacijomis iš greičio ruožų. Šis ambicingas projektas svarbus dėl dviejų dalyku. Visų pirma ralio žiūrovų auditorija buvo padidinta keliolika tūkstančių porų akių. Veiksmą trasoje komentavę auto sporto profesionalai nepliurpė niekų ir neimprovizavo, bandydami „užmušti laiką“, o pasakojo apie ralio pasaulio užkulisius ir ypatumus.
Antra – kaip bus pristatyti viešoje erdvėje sprendė patys sportininkai, varžybų išvakarėse visi gavo specialias anketas su klausimais jų santykius su automobilių sportu, svarbiausius laimėjimus ir panašius dalykus. T. y. visi pilotai gavo įrankį, leidžiantį patiems formuoti savo įvaizdį ar padėkoti rėmėjams.
Duoklė eismo saugumui
Dar vienas „teisingas“ darbas – pasiūlymas visiems ralio gerbėjams savo kailiu patirti ką jaučia sportininkai „padarę stogą“. T. y. išbandyti unikalų automobilio apsivertimo imitavimo įrenginį.
Tokia galimybė atsirado klubo žmonėms sukirtus rankomis su Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovais dėl bendradarbiavimo rengiant įvairias švietėjiškas saugaus eismo akcijas. „Vartytuvas“ keliavo ne tik į dalį Lietuvos čempionato etapų, bet ir į Vilniaus centre rengtas slalomo taurės „Tokvila 2015“ lenktynes.
„Jei visiems norintiems paragauti nekasdienių potyrių būtume pardavinėję bilietėlius po vieną eurą – greičiausiai šiandien klubas būtų milijonierius“, – juokavo N40 vyrų autoklubo ideologas A. Kazlauskas.
Kalbėdamas apie šiuos dalykus Algirdas pabrėžė, kad nors „N40-Narvesen“ komanda visais įmanomais būdais stengiasi kuo daugiau vyrų sudominti automobilių sportu, tačiau drauge ragina nepamiršti skirtumo tarp gatvės ir trasos, tarp specialiai lenktynėms paruošto ir serijinio automobilio.
„Tarp šių dalykų egzistuoja didžiuliai skirtumai, dažnai nematomi plika akimi. Nors kasdien naudojami automobiliai vizualiai nedaug skiriasi nuo „kovinių“, jais neįmanoma važiuoti tokiu tempu, kokį demonstruoja ralio meistrai dėl techninių priežasčių. T. y. jų valdymo galimybės visiškai kitokios.
Be to, paprastos mašinos neturi nei specialių sėdynių, nei saugos diržų, nei saugos lankų, užtikrinančių, kad padarius klaidą viduje esantiems žmonės skirta erdvė nebus pažeista. Visa tai pamatyti iš arti ir išbandyti specialiame stende neabejotinai yra žiauriai „sveika“, – tikino A. Kazlauskas.
2016 m. N40 laukia naujų iššūkių ir naujų klubo bei komandos draugų.
