Kol kas valdantys socialdemokratai kol kas murkdosi Druskininkų skandale, tuo pačiu chrestomatiškai demonstruodami kaip partijai NEGALIMA reaguoti į tokius skandalus. Vietoj viešo apgailestavimo, pelenų barstymo ant galvos ir apsivalymo pasirinktas ignoravimas, žiniasklaidos puolimas ir kalbų skleidimas apie galimus pasikėsinimus ir susidorojimus. Panašu, kad ši istorija lydės socialdemokratus iki pat rinkimų ir uždės jiems tam tikrą „susitepusios“ partijos ženklą.
Greitai partijos turėtų pradėti skelbti savo pažadus naujiems rinkimams – vėl išgirsime pažadų, kad gyvensime geriau, atlyginimai augs, verslo sąlygos bus geresnės, švietimo darbuotojai gaus padorų atlyginimą, pensininkai – uždirbtas pensijas ir panašiai.
Kaip pilietis norėčiau įšokti į pažadų trasą dar prieš prasidedant rinkimų maratonui ir pateikti keletą praktiškų idėjų, kurios gal ir nebūtinai visiems pagerintų gyvenimą, bet padidintų teisingumo jausmą, kurio taip trūksta, mūsų visuomenėje.
1) Seimo narių skaičius turi būti mažinamas proporcingai gyventojų skaičiaus mažėjimui
Žinoma, kad rinkimų kampanijoje bus pasiūlymų mažinti parlamento narių skaičių iki 101 ar 71. Didelė dalis gyventojų, apskritai, pasisakytų už Seimo paleidimą. Mano pasiūlymas nėra toks populistinis, tiesiog, labiau atspindintis realybę. Parlamentarų skaičiui šalyje nustatyti dažnai pasitelkiama matematika. Viena iš gana plačiai paplitusių teorijų yra, kad parlamentaro narių skaičius tinkamai nustatomas ištraukus kubinę šaknį iš gyventojų skaičiaus.
Pagal dabartinį gyventojų skaičių tai ir būtų praktiškai dabartinis Seimo narių skaičius. Kadangi Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai mažėja, tad ir Seimo narių skaičius turėtų mažėti. O tą padaryti nesunku – sumažėja gyventojų skaičius tam tikru kiekiu ir vienu Seimo nariu renkame mažiau. Itin efektinga būtų, jei Seimo narys netektų mandato kadencijos metu, tas spartus gyventojų mažėjimas būtų jaučiamas ir tiesiogiai Seime. Galbūt Seimo nariai jaustų didesnį stimulą tą problemą spręsti.
2) Seimo narių atlyginimas susiejamas su vidutiniu atlyginimu Lietuvoje
Suprantu, kad daugelis rinkėjų norėtų, kad Seimo nariai dirbtų už minimumą, bet už darbą turi būti atlyginama ir jis turi būti pakankamai patrauklus išsilavinusiam piliečiui. Aišku, kad finansinis aspektas neturėtų būti svarbiausias asmeniui siekiančiam tapti Seimo nariu. Mano pasiūlymas būtų, kad Seimo nario atlygnimas siektų 2 vidutinius atlyginimus šalyje. Įvairūs priedai turi būti panaikinti kiek tik įmanoma, kad būtų padidintas skaidrumas. Taigi, geriau valdant valstybę ir gyvenimui gerėjant, geriau gyventų ir piliečiai, o tą tiesiogiai pajustų ir Seimo nariai.
3) Ministrams atlyginimas mokamas pagal įgyvendintus uždavinius
Nesiimsiu spręsti, kiek turi siekti ministrų atlyginimas, bet jų darbo apmokėjimui galima panaudoti vadinamojo apmokėjimo pagal darbo kokybę (angliškai, „performance based pay“) principus, tai yra, tam tikra atlyginimo dalis (pvz. 50 proc. atlyginimo) būtų apmokama pagal konkrečiai atliktą darbą, įgyvendintus uždavinius.
Pavyzdžiui, Vyriausybės programoje žadama asfaltuoti daugiau žvyrkelių provincijoje, modernizuoti geležinkelio infrastruktūrą, netgi skatinti elektromobilių plėtrą, susisiekimo ministrui turėtų būti iškeliami metiniai tikslai, kuriuos būtų galima išmatuoti- padarė ar nepadarė, kiek padarė (ar parengti įstatymo projektą, ar inicijuoti ir įvykdyti tam kelio ruožo rekonstrukciją ir pan.). Metų gale parlamentas spręstų, ar ministrai įgyvendino tuos uždavinius ir jiems būtų išmokamas papildomas atlyginimas. Taip būtų galima geriau kontroliuoti ministrų veiklą ir progresą, o jie būtų labiau suinteresuoti, kad atsakingose pozicijose ministerijose ar pavaldžiose įstaigose dirbtų profesionalūs žmonės, o ne politiniai statytiniai.
4) Reali finansinė parama asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų
Esant tokiai drastiškai demografinei padėčiai reikia imtis ganėtinai drastiškų priemonių gimstamumui skatinti. Kai kuriose šalyse taikomos įdomios priemonės, pavyzdžiui, karalius yra visų šalyje septintųjų sūnų krikštatėvis, o karalienė – visų septintųjų dukrų krikšto motina. Aš manau, kad šiais laikais Lietuvos gyventojams būtų aktualesnės rimtos mokestinės lengvatos. Tiesa, reikėtų privengti didesnių socialinių išmokų, mat jos neskatina dirbti tam tikrų asmenų.
5) Indeksuojamas minimalus atlyginimas
Politikai dažnai manipuliuoja minimaliu atlyginimo dydžiu Lietuvoje. Dažniausiai apie jo kėlimą diskutuojama prieš rinkimus. Reikia pastebėti, kad Lietuvoje minimalų atlyginimą gauna penktadalis dirbančiųjų. Pernelyg didelis minimalus atlyginimas irgi gali būti problema, nes jis gali tapti tarsi standartiniu mokamu atlyginimu šalyje, o tai nėra sveika ekonomikai ir dirbančiųjų skatinimui.
Minimalų atlyginimą reikėtų susieti su vidutiniu atlyginimu šalyje. Europoje artėjama prie sutarimo, kad jis turėtų siekti apie 50-60 proc. vidutinio atlyginimo. Taigi, didėjant atlyginimams šalyje, didėtų ir minimalus atlyginimas. Atlyginimams mažėjant, pavyzdžiui krizės metais, mažėtų ir minimalus atlygis. Taigi, politikai prarastų vieną iš manipuliavimo instrumentų. Tai pat būtų galima svarstyti ir apie pensijų indeksavimą.
Taigi, išdėsčiau keletą savo pasiūlymų, kuriuos bet kuri partija gali imti ir laisvai naudoti. Aš pats kaip pilietis lauksiu iš partijų realių ir inovatyvių pasiūlymų atspindinčių šalies realijas ir padėsiančių spręsti realias problemas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!