„Mano dabartis labai skiriasi nuo praeities“, – Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl svetimo didelės vertės turto pasisavinimo pareiškė jau aštuntą kartą teisiamas R. Gutauskas. Būtent šie nusikaltėlio žodžiai DELFI privertė pažvelgti, kas yra R. Gutauskas – už ką jis anksčiau buvo teistas ir kodėl iš savo klaidų nepasimokė.
Pasikalbėti apie R. Gutauską DELFI pasiūlė ir laidoje „24 valandos“ dirbančiai jo sutuoktinei Donatai, tačiau ši tik atsivėrė tylos siena – jai kur kas būtų maloniau, jeigu apie mylimojo nuodėmes būtų nutylėta.
Marijampolėje gimęs 40 metų R. Gutauskas šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose – būtent čia rugpjūčio 21 d. jis susituokė su 13 metų jaunesne Donata, kilusia iš Jurbarko. Pora yra susilaukusi sūnaus. Deja, vaikystę mažylis praleis be tėvo.
Suvalkijos sostinėje gyvenęs R. Gutauskas yra žinomas ne tik kaip nusikaltėlis – vyras bandė prasiskverbti ir į pramogų pasaulį, kai dar 2009 m. Marijampolės miesto stadione organizavo Lietuvos tūkstantmečiui paminėti skirtą koncertą. Jame Laisva dar nekoncertavo – internete buvo skelbiama, kad koncerte pasirodys vietos įžymybės: Laima Lapkauskaitė, Giulija, Ovidijus Vyšniauskas, Paulius Sinkevičius, „Naujosios mokinukės“, „Studentės“ ir kt.
Pirmą kartą R. Gutauskas buvo nuteistas, kai dar neturėjo nė šešiolikos metų – Marijampolės teismas 1991 m. jį pripažino kaltu dėl didelės vertės valstybinio turto vagystės ir nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo. Tuo metu dar nepilnamečiui R. Gutauskui teismas skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams.
Laisvę išsaugojęs R. Gutauskas ilgai joje neužsibuvo – 1994 m. tas pats Marijampolės teismas vyrą pripažino kaltu dėl turto prievartavimo. Kadangi jis nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, prie nuosprendžio buvo pridėta anksčiau neatlikta bausmė – nurodyta sustiprintojo režimo pataisos kolonijoje kalėti pusaštuntų metų. Bet tuo pačiu teismas pritaikė ir tuo metu politikų priimtą Amnestijos įstatymą, todėl R. Gutauskui bausmė sutrumpėjo iki 6 metų, o į laisvę jis buvo paleistas 1999 m. vasarį.
Antrą kartą nuteisę R. Gutauską teisėjai taip pat nutarė konfiskuoti jo turtą.
Vogė paminklus ir apiplėšinėjo kaimo parduotuves
Į laisvę išėjęs R. Gutauskas ilgai joje taip ir neužsibuvo – jau rugsėjį buvo sulaikytas, o 2001 m. balandį – nuteistas dėl vagysčių ir turto sunaikinimo bei nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo. Tąkart nusikaltėliui vėl pasitarnavo Seimo priimtas įstatymas „Dėl amnestijos“, todėl bausmė jam sutrumpėjo iki 5 metų, iš jo taip pat buvo konfiskuotas turtas, kurio jis taip ir neturėjo.
Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą paaiškėjo, kad R. Gutauskas su bendrais buvo įsibrovęs į paminklų dirbtuves, iš kurių pavogė antkapinius paminklus, jų pamatus bei įrangą, skirtą jiems gaminti. Be to, jis ne kartą naktimis buvo įsibrovęs į Marijampolės ir Lazdijų rajonuose esančias kaimų parduotuves, iš kurių pavogė ne tik alkoholinius gėrimus, bet ir maisto produktus, tabako gaminius bei kitas prekes.
Teismas nustatė, kad nebaudžiami siautėję nusikaltėliai kaskart darydavosi vis įžūlesni – du kartus į kaimo parduotuves jie įsibrovė tuomet, kai iš jų dar nebuvo išėjusios pardavėjos. Plėšikai joms grasindavo peiliu ir pagrobdavo parduotuvėje esančius pinigus.
Iš Alytaus pataisos namų, kur griežtojo režimo sąlygomis atliko bausmę, R. Gutauskas buvo paleistas lygtinai 2003 m. liepą – kalinys nebuvo atlikęs daugiau kaip metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Metų apiplėšimas ir nesėkmė Varėnoje
Bet laisvėje R. Gutauskas nesugebėjo gyventi – jau po metų kartu su bendrais Varėnoje apiplėšė juvelyrinių dirbinių parduotuvę. Šį nusikaltimą Varėnos pareigūnai net buvo pavadinę metų apiplėšimu. Bet tuo pačiu ir metų nesėkme nusikaltėliams.
Plėšikų grobis buvo įspūdingas: beveik pusantro tūkstančio juvelyrinių dirbinių iš aukso, svėrusių apie pustrečio kilogramo. Parduotuvei buvo padaryta daugiau kaip 20 tūkst. eurų (beveik 78 tūkst. litų) žala.
Papuošalais nusikaltėliai nespėjo pasinaudoti – beveik visus juos pareigūnai rado R. Gutausko namuose praėjus vos 9 val. po apiplėšimo. Papuošalai jau buvo paruošti pardavimui, supakuoti į atskirus krepšius.
Varėnoje nagrinėjant bylą dėl plėšimo R. Gutauskas iš dalies pripažino kaltę – jis sakė, kad kartą viešint Varėnoje jam ir kilo mintis apiplėšti parduotuvę. „Ji buvo visiškai nesaugoma, todėl nutariau, kad reikia ją apiplėšti“, – sakė dabartinis laidos „24 valandos“ darbuotojos D. Gutauskienės sutuoktinis.
Vyras pasakojo, kad apiplėšimui ruošėsi iš anksto – su teistu bendru nuvyko į Kauną ir nusipirko kaukes, po to – ir pirštines, dujų balionėlių.
Plėšimo dieną kompanija nuvyko į Varėną ir laukė prie parduotuvės, kol išeis klientai. Kai joje liko tik pardavėja, vienas bičiulis liko aplinką stebėti kieme, o R. Gutauskas su bendru užsidėjo kaukes ir užėjo į vidų – čia R. Gutauskas greitai į maišus susikrovė vitrinose esančius juvelyrinius dirbinius, o jo draugas, saugojo pardavėją.
Nukentėjusiąja pripažinta pardavėja teisme sakė, kad vienas vaikinų ją trenkė jėga į sieną ir parvertė ant grindų. „Tada liepė man nejudėti, nerėkti, mane vyras laikė prispaudęs“, – sakė per apiplėšimą sužalota moteris.
Kai plėšikai paspruko iš parduotuvės, ji iš karto apie apiplėšimą pranešė policijai ir savininkui. O apžiūrėjusi savo piniginę pasigedo ir pinigų – beveik 600 eurų. Už juos moteris tądien ketino pirkti paltą.
Pardavėja tyrimo metu taip pat prisipažino, kad vėliau atpažino vieną plėšikų – R. Gutauskas dar prieš apiplėšimą buvo lankęsis parduotuvėje. Moteriai jis įstrigo dėl to, kad pirkėju apsimetęs vyras buvo ne vietos gyventojas ir įtartinai apžiūrinėjo prekes, bet nieko taip ir nepirko.
Nors R. Gutauskas ir išdavė savo bendrus, dalyvavusius nusikaltime, teismas jį pripažino recidyvistu – nusikaltimą padarė teistumui neišnykus. Tąkart jis buvo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme.
Nusprendė tapti verslininku – prekiavo „pilstuku“
Išėjęs į laisvę R. Gutauskas pasuko į verslą, bet ir vėl turėjo problemų su teisėsauga – įkūręs bendrovę jis prekiavo Lenkijoje gaminama organine dezinfekavimo priemone „Sol-46”. Ją pirkdavo ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys.
Tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad nors R. Gutausko vadovaujamoje bendrovėje būdavo išduodami ranka išrašyti pinigų priėmimo kvitai, tačiau kai kuriais atvejais juos pasirašydavo ne pirkėjai, o parduotuvės vadybininkas. Dėl to jis buvo nuteistas dėl dokumentų klastojimo, o bendrovės direktorius R. Gutauskas – dėl apgaulingo buhalterijos apskaitos tvarkymo. Jiems abiem teismas skyrė pinigines baudas.
Šis skiediklis R. Gutauskui pridarė ir daugiau bėdų – 2013 m. Kauno apygardos teismas jį pripažino kaltu dėl to, kad iš organinės dezinfekavimo priemonės „Sol-46” gamino denatūruotą etilo alkoholio skiedinį. Jis būdavo parduodamas vadinamojo „pilstuko“ pardavėjams.
Pareigūnai išsiaiškino, kad skiediklis į Lietuvą būdavo įvežamas neleistinu, kontrabandos būdu, nes R. Gutausko vadovaujama bendrovė neturėjo specialaus leidimo. Vėliau skystis specialia įranga buvo filtruojamas ir supilstomas į 250 litrų talpos plastikinius butelius.
Nusikalstama veika buvo išaiškinta, kai pareigūnai sustabdė mikroautobusą, kuriuo skiediklis buvo vežamas pirkėjams į Biržų rajoną.
Šis skiediklis buvo parduodamas ir smulkiesiems „pilstuko“ prekeiviams – nustatyta, kad daugiau kaip 6 tūkst. litrų buvo supilstyta ir į 5 litrų talpos butelius.
Pagrindinis akcininkas – Marijampolės nusikaltėlių garsenybė
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas R. Gutauskas kaltės dėl jam pateiktų kaltinimų teisme nepripažino ir aiškino, kad skiediklis buvo skirtas nuriebinimui, automobiliams, radiatoriams, taip pat juos naudojant buvo impregnuojamas medis, nuimami sakai.
Bendrovei „Solvent“ vadovavęs R. Gutauskas sakė, kad iš Lenkijos parsivežė apie 10 tonų skiediklio, o jį filtruodavo tik dėl to, kad žmonių „neapnuodytų kartumu“.
R. Gutauskas teisme taip pat pareiškė, kad turėjo visus reikalingus leidimus veiklai vykdyti, bendrovę ne kartą tikrino įvairios tarnybos, kurios leido jam toliau dirbti. O bendrovės pagrindinis akcininkas esą buvo Marijampolės nusikalstamo pasaulio autoritetas Elvis Jakštas.
Tuo metu policijos pareigūnai, stebėję Suvalkijos sostinėje veikiančius nusikalstamo pasaulio atstovus, sakė, kad Lenkijoje parduodamas skiediklis būdavo mėlynos spalvos, o po filtravimo jis tapdavo skaidrus ir pirkėjams būdavo pardavinėjamas kaip spiritas. Tai, anot pareigūnų, patvirtino ne vienas pirkėjas – už „pilstuko“ prekybą jie taip pat buvo nubausti.
Už neteisėtą veiklą R. Gutauskas buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, ją teismas nurodė atlikti pataisos namuose.
Nepavyko suimti teismo salėje – pasislėpė
Su Lenkijoje pirktu skiedikliu buvo susijusi ir kita baudžiamoji byla, kurią Marijampolės teismas išnagrinėjo šių metų vasarį. Ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai nustatė, kad R. Gutauskas neteisėtai gamino alkoholinius gėrimus, apgaulingai ir aplaidžiai tvarkė apskaitą.
Į šio nuosprendžio paskelbimą R. Gutauskas neatvyko – taip jis išvengė griežčiausios kardomosios priemonės, nes teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis turi būti suimtas tiesiog teismo salėje. Įsiteisėjusiu teismo verdiktu R. Gutauskui buvo nurodyta už grotų praleisti 5 metus.
Į pataisos namus R. Gutauskas neskubėjo – ilgą laiką slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų. Jis net nebando meluoti ir sako žinojęs, kad jo ieško – tiesiog tuo metu jam norėjosi kuo ilgiau pasimėgauti laisve. Bet ir gyvendamas laisvėje marijampolietis nesėdėjo rankų sudėjęs – toliau darė nusikaltimus.
Kadangi nepavyko verslas, jis nutarė svetimą turtą užvaldyti apgaulės būdu. Nustatyta, kad jis su viena Raseinių bendrove fiktyviai sudarė panaudos sutartį dėl daugiau kaip 14 tūkst. Eur kainavusio traktoriaus „Belarus MTZ“ nuomos – techniką išsinuomojo, tačiau jos taip ir nesugrąžino.
Teismas konstatavo, kad R. Gutauskas tyčia apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą, už tai jam buvo skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, be to, nuostolių patyrusiai bendrovei buvo priteista daugiau kaip 15 tūkst. Eur.
Gresia tūkstantiniai ieškiniai
Kiek iš tikrųjų laiko už grotų turės praleisti R. Gutauskas, šiandien sunku pasakyti – Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl svetimo turto pasisavinimo, o kitais nuosprendžiais nuteistajam skirtos bausmės dar nėra subendrintos. Tai turėtų paaiškėti tik tuomet, kai įsiteisės visi teismų nuteistajam paskelbti nuosprendžiai.
Nusikaltimą, dėl kurio dabar yra teisiamas, R. Gutauskas kaltinamas padaręs būtent tuo metu, kai slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų.
Baudžiamąją bylą teismui perdavę prokurorai nurodė, kad R. Gutauskas dar 2013 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje atvyko į bendrovę „Domingos prekyba“ ir mėnesiui sudarė teleskopinio krautuvo nuomos sutartį. Už naudojimąsi technika, kuri skirta žemės ūkio darbams, ūkininku prisistatęs R. Gutauskas grynaisiais pinigais sumokėjo daugiau kaip 2 tūkst. eurų.
Praėjus mėnesiui technika turėjo grįžti atgal į bendrovę, tačiau jos atstovams su R. Gutausku nepavyko susisiekti nei telefonu, nei paštu. O kai į jo nurodytą gyvenamąją vietą nuvyko „Domingos prekybos“ atstovas, paaiškėjo, kad nuomininkas jau seniai ten negyvena, o jo namo teritorija yra gerokai apleista.
Tada bendrovės darbuotojams nekilo abejonių, kad pakliuvo į apgaulės spąstus – kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus. „Domingos prekyba“ nurodė, kad negrąžinto teleskopinio krautuvo likutinė vertė yra beveik 20 tūkst. eurų, todėl šią sumą prašė priteisti iš R. Gutausko.
Kur yra išnuomota technika, pareigūnai taip ir neišsiaiškino. Tuo metu R. Gutauskas sakė, kad techniką išsinuomojo, bet ne sau – to paprašė jo labai geras draugas Otto Enkristas iš Marijampolės. Jo policijos pareigūnai ieško dėl prekybos žmonėmis, įtariama, kad jis šiuo metu slapstosi Ispanijoje.
R. Gutauskas teigė, kad už tai, jog sudarytų nuomos sutartį, O. Enkristas esą jam avansu davė apie 300 eurų.
„Manau, kad viskas buvo iš anksto sutarta su bendrovės darbuotojais, nes, patikėkite, taip nebūna, kad aš, kurio ieško policija ir kurio visas turtas yra areštuotas, atvažiuoju ir laisvai išsinuomoju techniką“, – teisme sakė R. Gutauskas.
Jis taip pat prisipažino, kad O. Enkristas įvairią techniką (traktorių, žoliapjovę) buvo prašęs išnuomoti ir Raseiniuose, ir Tauragėje.
R. Gutauskas pažymėjo, kad nesidomėdavo, ar išnuomota technika būdavo grąžinama ją išnuomojusioms bendrovėms.
„Jeigu būčiau norėjęs šią techniką pasisavinti, būčiau pasamdęs bet kokį pijoką, jį išplovęs ir išsinuomojęs“, – kaltinamasis teisme piktinosi, kad visi nusikaltimai dabar yra „nurašomi“ ant jo.
R. Gutausks taip pat pažymėjo, kad jo bičiulis visada sakydavo, jog yra ūkininkas, iš Europos Sąjungos yra gavęs paramą, tačiau technikos, kurią yra nusipirkęs nenaudoja, nes laukia, kol baigsis terminas, po kurio nereikės grąžinti paramos, ir tada ją parduos.
„Jis sakydavo, kad jam labiau apsimoka techniką išsinuomoti“, – tikino kaltinamasis.
Ar R. Gutauskas bus pripažintas dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, Vilniaus apygardos teismas žada paskelbti gruodį.
