Į pensijų fondus, kaip sako jie, investuoti verta, antraip nežinia kokia senatvė mūsų laukia. Tačiau ne visi pašnekovai yra patenkinti, kaip fondai organizuojami.
Nėra kitos išeities – grasina demografinė krizė
„Beveik visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse veikia tokia pati sistema kaip ir Lietuvoje: ji grįsta einamaisiais mokėjimais, kur sumokėtos dirbančiųjų socialinio draudimo įmokos yra skiriamos dabartinių pensininkų poreikiams tenkinti, taip pat dalis dirbančių žmonių pajamų nukreipiama į pensijų fondus, iš kurių pensijos bus mokamos būtent tas įmokas mokėjusiems asmenims“, – teigė vyriausias „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jis sakė, kad Lietuvoje to prireikė, nes valstybė ilgą laiką nekaupė lėšų ateičiai: „Ilgainiui poreikis kaupti lėšas individualiuose pensijų fonduose tapo akivaizdus, mat visos išsivysčiusių pasaulio valstybių visuomenės senėja ir ateityje kliautis einamaisiais mokėjimais grįsta sistema bus nebeįmanoma: dirbančiųjų skaičius bus nepakankamas, kad mokėtų pensijas visiems pensininkams“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas tikino, kad geriausias kelias būtų atsisakyti einamaisiais mokėjimais grįstos pensijų sistemos, tačiau to padaryti dar kurį laiką įmanoma nebus, nes dabartiniai pensininkai daugelyje valstybių neturi nieko sukaupę – ypač dažnai taip gyvena Vidurio ir Rytų Europos pensininkai.
„Tai – priežastis, kodėl dabar mes turime hibridinę sistemą, kurioje dirbantieji asmenys moka socialinio draudimo įmokas į „Sodrą“, o jos nukreipiamos dabartiniams finansiniams poreikiams tenkinti“, – sakė N. Mačiulis ir tvirtino, kad vis daugiau žmonių savo socialinių draudimo įmokų nukreipia į privačius pensijų fondus, nes ateityje jie nori gauti adekvačią pensiją.
Prie šios sistemos pereita 2004 m., atsižvelgiant į Pasaulio Banko ir Europos Komisijos (EK) rekomendacijas, nes tuo metu jau visoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms tapo akivaizdus visuomenės senėjimo faktas, nebeleidžiantis pasikliauti iki tol funkcionavusia pensijų sistema.
Paklaustas, ar įmanoma, kad pirmos pakopos pensijų sistema išnyks, N. Mačiulis sakė, kad daugelis Vakarų valstybių juda to link: „Valstybė tokiu atveju atliktų minimalų vaidmenį, garantuodama bazines pajamas, o papildomas kaupimas fonduose taptų kiekvieno dirbančiojo atsakomybė. Ar įmanoma tai pasiekti, nežinau, tačiau žvelgiant į besikeičiančią demografinę situaciją, tai tikriausiai yra vienintelis kelias“, – sakė banko ekonomistas.
Fondai hibridai – blogas sumanymas
Fondus, kuriuose kaupiamos lėšos pensijai, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius ir vienas iš socialinio modelio kūrėjų Romas Lazutka vertina teigiamai, tačiau jis įsitikinęs, kad šie fondai turi būti tikrai privatūs. Deja, Lietuvoje privačių fondų supratimas yra kiek „išplaukęs“.
„Lietuvoje turime fondus-hibridus, kurie vadinami privačiais, nors išties juos iš biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo finansuoja valstybė“, – tvirtino R. Lazutka.
Pasak R. Lazutkos, antros pakopos fondai finansuojami iš socialinio draudimo fondo, taip atimant lėšas iš jo.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas nepalaiko R. Lazutkos minties, kad II pakopos pensijų fondus Lietuvoje finansuoja valstybė: šiuo metu pervedimai į fondus susidaro iš kelių dalių.
Viena dalis yra 2 procentiniai punktai žmonių sumokamų „Sodros“ įmokų. „Šių lėšų niekaip negalima laikyti valstybės pinigais, mat „Sodros“ mokestį sumoka žmogus. Vien tik tai, kad pervedimas į antros pakopos pensijų fondą vyksta per Valstybinio socialinio draudimo fondą dar nereiškia, kad tai yra valstybės pinigai“, – aiškino V. Žukauskas.
Jis pateikė ir pavyzdį: „Jei aš duodu pinigus Petrui, kad šis juos perduotų Jūratei, juk sumoku aš, o ne Petras. Tiesa, kad jei žmogus pasirenka kaupti, šių pinigų nebegauna Valstybinio socialinio draudimo fondas. Bet juk tokia ir yra kaupimo esmė – tie žmonės, kurie nori kaupti savarankiškai dalį savo sumokamų įmokų skiria privačiam kaupimui ir ateityje sumažina finansinę naštą valstybiniam fondui.“
Ir tik trečioji dalis sudaro 1 proc. pensijų įmokos iš valstybės biudžeto lėšų. „Tiesa, kad šis dalis atsiranda iš valstybės biudžeto. Tačiau jis irgi yra ne kas kita, kaip žmonių sumokami mokesčiai. Be to, net jei ir šias lėšas būtų galima laikyti valstybės pinigais, jos sudaro mažąją dalį visų į II pensijų pakopą keliaujančių lėšų“, – sutiko pašnekovas.
„Manyti, kad II pensijų pakopą finansuoja valstybė yra klaidinga. Didžioji dalis ten patenkančių lėšų keliauja iš žmonių uždirbamų ir sumokamų pajamų. Pasirinktas privataus kaupimo būdas, kai žmonių įmokos į pensijų fondus keliauja per valstybinę sistemą tiesiog sukuria neteisingą įspūdį, kad tai valstybės lėšos“, – aiškino V. Žukauskas.
Finansuojami turtingieji?
Atsiranda kritikų ir dėl nuostatos, kuri suteiki mokesčių lengvatas trečios pakopos fonduose pensijas kaupiantiems asmenims: „Dažniausiai trečiai pakopai kaupiantys asmenys yra pasiturintys, taigi jiems visai nereikia lengvatų, kurias jie gauna“, – sakė R. Lazutka ir pridūrė, kad šios lengvatos tapo priemone pritraukti trečios pakopos pensijų fondų klientams vietoje to, kad pastarieji būtų pritraukiami išmanių lėšų investavimu ir atsakingu, efektyviu fondų valdymu.
V. Žukauskas aiškino, kad „mokestinės lengvatos, suteikiamos III pakopai, skirtos tam, kad žmonės būtų skatinami patys labiau rūpintis savo senatve. Šiomis lengvatomis naudojasi ne tik pasiturintys, tačiau ir mažiau uždirbantys asmenys.“
Eksperto nuomone, reikia apsispręsti, kokią mes matome pensijų sistemos ateitį Lietuvoje. „Akivaizdu, kad valstybė neturi galimybių visiems užtikrinti pakankamo pajamų lygio senatvėje, ir šios galimybės tik blogės dėl senstančios visuomenės. Todėl yra būtina ieškoti alternatyvų valstybinei sistemai. Tam ir reikalingas privatus kaupimas, II ir III pakopos ir kiti pajamų šaltiniai senatvėje. Jei renkamės šią kryptį, žmonių skatinimas naudotis šiais instrumentais suteikiant mokestinę lengvatą yra visiškai suprantamas“, – teigė V. Žukauskas.
Lengvatos pateisinamos dar ir dėl to, kad žmonės pasirinkdami kaupti privačiai, sumažina naštą valstybinei sistemai, nes sumažėja Valstybinio socialinio draudimo įsipareigojimai šiems žmonėms.
Jis patvirtino, kad balansą tarp valstybinės ir privačios sistemos kaip būtina kryptį jau seniai siūlo ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Pasaulio bankas.
Lietuviai nelinkę gilintis
Paprašytas pateikti užsienio šalių pavyzdžių, R. Lazutka sakė, kad didžiojoje dalyje Vakarų šalių dominuoja privatūs profesiniai pensijų fondai – darbdaviai įsipareigoja už darbuotoją mokėti įmokas, o kai kuriais atvejais prisideda ir darbuotojai, tačiau valstybės lėšos į privačių pensijų kaupimo fondų finansavimą paprastai neįtraukiamos. Tarkime, Didžiojoje Britanijoje ar Olandijoje pensijų kaupimo paslaugą darbdaviai perka iš investicinių bendrovių ar bankų, o štai Vokietijoje dažnai lėšos darbuotojų pensijoms kaupiamos pačioje įmonėje: buhalteriškai parodoma, kad įmonė įsiskolina darbuotojams po 3-5 procentus, o kai žmogus sulaukia pensinio amžiaus, tai skola atiduodama pensijos forma.
Jo nuomone, jei lietuviai patys turėtų rinktis ir patys turėtų mokėti įmokas, tai į ir į pinigų laikymo vietą, ir į sąlygas žvelgtų daug atsakingiau, o kai lėšos privatiems fondams skiriamos iš Sodros ir valstybės biudžeto, kol kas juos paperka paprastas bambėjimas, kad „gimstamumas mažėja, visuomenė senėja, o „Sodra“ bankrutuoja. Pensijų rinka tokiomis sąlygomis efektyviai veikti ir užtikrinti grąžos negali.“
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas taip pat įsitikinęs, kad taupyti senatvei pensijų fonduose bei kitur yra būtina tam, kad žmogus galėtų būti ramus dėl savo senatvės. Dabar esanti valstybinė sistema nieko negali pažadėti, nes ji paremta tuo, kad žmonėms bus išmokama tiek, kiek bus surenkama mokesčiais. O kas į šią sistemą mokės ir kiek bus surenkama po 30 ar 40 metų – niekas neturi žalio supratimo“, – sakė V. Žukauskas.
Jo nuomone, bet kuris apie ateitį galvojantis žmogus yra suinteresuotas atsidėti dalį savo pajamų ir kaupti ir tik žmogaus pasirinkimo reikalas, kur jis tai darys – pensijų fonduose ar remdamasis kitomis investicijomis: „Jei norime saugumo ateityje, į jį reikia investuoti šiandien ir kiekvieną mėnesį“, – sakė V. Žukauskas.
Su tuo sutiko ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys, kuris sakė, kad gyventojai privalo prieš priimdami sprendimus ne tik peržiūrėti įstatymus, peržiūrėti Lietuvos banko ataskaitas, socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministerijose pateikiamus duomenis.
Jo nuomone, jei vis dar kils klausimų, juos gali atsakyti bankų konsultantai, kurie į šią temą yra įsigilinę: „Galime skaičiuoti, kaip norime, tačiau informaciją gyventojai turi susirinkti remdamiesi ir pasikliaudami ne vienu šaltiniu, o bent keliais. Panašu, kad kol kas dėl mažo finansinio raštingumo žmonės turguj už vištą daugiau derasi pirkdami nei rengdamiesi kaupti pensijai. Reikia, kad Lietuvos gyventojai apie finansus suprastų daugiau“, – sakė Š. Ruzgys.
