Gerbiamas psichologijos žinovas ir konsultantas T. J. Girdzijauskas dėsto savo mokymuose moters savimeilę glostančius dalykus. Iš tiesų, niekas nepaneigs, kad kiekviena moteris nori jaustis mylima ir saugi visomis prasmėmis, t.y. tiek emocine, tiek finansine prasme.

Kiekviena moteris norėtų gyventi pagal savo įsitikinimus, vertybes. Kiekviena norėtų realizuoti save. Bet ne kiekvienai pavyksta viską sujungti į viena.

Vis dėlto moteris taip pat turi dirbti ir uždirbti pinigų. Kad uždirbtų pinigų, neretai turi rinktis ne tai, ką norėtų, o tai, ką naudingiau. O juk ne visada ir žino, ko norėtų, o dėl baimės, nesaugumo jausmo, net neleidžia sau pasvajoti, pagalvoti, ko ji iš tikro norėtų... Darbo santykiai dažniausiai nebūna idealūs, kartais reikia elgtis ne pagal savo įsitikinimus ir vertybes, ką jau kalbėti apie pačią prigimtį. Iš to nesutapimo kyla vidiniai konfliktai.

Idealu, kai moteris dirba širdžiai mėgstamą darbą, bet pakankamai didelė dalis moterų dirba tam, kad parneštų pinigų namo. Ir tai – nebūtinai apie situaciją, kai vyrai nėra pajėgūs visiškai išlaikyti šeimos, nes tuomet šio klausimo turbūt nė kelti nereikėtų. Tiesiog šiandien yra įprasta, kad šeimoje dirba abu ir deda atlyginimus į bendrą biudžetą abu, arba pasiskirto, kas už ką moka ir pan.

Gerbiamas T. Girdzijauskas teigia, kad vyras turėtų visiškai prisiimti atsakomybę už šeimos išlaikymą, bet realybėje vyrai nori, kad jų moterys mažų mažiausiai užsidirbtų bent sau. Kai yra taip, ar galime kalbėti apie tinkamai atliekamas moteriškas pareigas? Juk moteris po 8 darbo valandų per dieną būna lygiai taip pat pavargusi kaip ir vyras. Ypač jeigu tai darbas, kuris neteikia pasitenkinimo. Grįžusi moteris po tokios darbo dienos norėtų pailsėti, atsipūsti ir nieko nedaryti, bet ji dar turi suktis virtuvėje, kur stengiasi paskutinius energijos likučius sudėti, kartais su meile, kartais be..

Man tiesiog norisi atsakymo į klausimą.. Ką daryti moteriai, kuri norėtų pasišvęsti šeimai, vaikams, bet to daryti tiesiog negali, nes iš esmės jos vyras ir visuomenė nevertina tų moteriškų neapmokamų darbelių? Sakysite, kad tokia moteris „vyriška“, turėtų pasikeisti jos mąstymas, elgesys, savybės ir pan. ir tada pasikeis pats vyras! Jis suteiks jai tą trokštamą saugų prieglobstį ir galimybę rinktis? Bet juk vyrai turi taip pat savo įsitikinimus. Jeigu vyras matė mamą, kuri plušo tam, kad išlaikytų šeimą, vargu, ar jo įsivaizdavimas taip paprastai pasikeis ir jis leis moteriai būti tiesiog atsipalaidavusiai ir laimingai rūpinantis šeima, nesiimant šeimos maitintojos vaidmens, kuris ją išsunkia ir dėl ko ji nesijaučia pilnai saugi ir laiminga bei moteriška.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti, pasidalinti patirtimi? Jūsų minčių laukiame žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: