Automobilių šviesos reguliuojamos dažniausiai prieš techninę apžiūrą arba jos metu, nors turėtų būti tikrinamos dažniau nei kartą per metus.
Saugaus eismo ekspertas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros lektorius Vidas Žuraulis pasakoja, jog vairuotojai dažniausia klysta manydami, jog automobilių žibintus užtenka nuodugniai patikrinti tik prieš techninę apžiūrą.
„Automobilis nėra statiškas, Lietuvoje tenka važinėti duobėtais keliais, todėl automobilio dalys juda, neišvengiamai išsireguliuoja ir šviesos. Važinėdami su išreguliuotomis šviesomis vairuotojai ne tik apriboja savo matomumą, bet ir akina kitus eismo dalyvius, o tai gali baigtis išties skaudžia nelaime.
Įprasta šviesas pasitikrinti prieš techninę apžiūrą, tačiau nemažai avaringų ir kitiems vairuotojams diskomfortą keliančių situacijų pavyktų išvengti, jeigu vairuotojai dažniau pasitikrintų ar automobilio žibintai nėra pažeisti ir visos lemputės šviečia, o šviesų aukštį bei kryptį sureguliuotų dažniau nei kartą per metus“, – teigia V. Žuraulis.
Lektorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kelyje nereikėtų pamiršti ir automatinio žibintų aukščio reguliavimo funkcijos. Automobilių salonuose yra reguliatorius, o naujesniuose modeliuose – automatinė sistema, leidžianti sureguliuoti žibintų skleidžiamos šviesos kampą, jeigu automobiliu kartu keliauja daug žmonių ar, ypatingai gale, vežamas sunkus krovinys.
Saugumui keliuose tamsiuoju paros metu įtakos turi ir apšvietimo sistemos kokybė.
„Egzistuoja nemažai skirtingų apšvietimo sistemų: nuo šviesos diodų (LED), halogeninių ar ksenoninių (HID) iki neseniai pristatytų lazerinių. Jos viena nuo kitos skiriasi sunaudojamos energijos kiekiu, skleidžiamos šviesos intensyvumu, tarnavimo laiku bei kaina.
Rinktis apšvietimo sistemą tikslingiausia įsivertinus keliavimo įpročius: jeigu nemažai laiko vairuojama neapšviestais keliais, tikslinga investuoti į didesnio ryškumo lemputes. Tuo tarpu, jeigu daugiausiai važinėjama mieste, užtenka ir mažesnio ryškumo lempučių, jų tarnavimo laikas paprastai būna ilgesnis“, – pataria Tarekas Hamedas, „Philips“ rinkodaros vadovas Centrinėje ir Rytų Europoje.
Pasak jo, dėl savo patrauklios kainos ir sąlyginai nedidelių priežiūros išlaidų halogeninės lemputės išlieka populiariausiu automobilių gamintojų pasirinkimu. Perdegusią halogeninę lemputę taip pat paprasčiausia pasikeisti ir vairuotojams.
Tiesa, svarbu žinoti, kad ne visų halogeninių lempučių parametrai vienodi. Pavyzdžiui, jeigu palygintume su standartinėmis halogeninėmis lemputėmis, kurios į žibintus įmontuojamos automobilių gamyklose, parduotuvių lentynose galima rasti tokių, kurios šviečia dvigubai toliau ir gerokai platesniu lauku.
Perdegus vienai iš lempučių rekomenduojama pakeisti abi, ypač, jei praėjusį kartą jos buvo keistos vienu metu, kadangi lemputės turi panašų gyvavimo laikotarpį, tad perdegus vienai, tikėtina, jog greitu metu nustos šviesti ir kita.
Be to, laikui bėgant, lemputės ryškumas mažėja, tad pakeitus tik vieną lemputę, antroji tikrai švies nebe taip ryškiai kaip nauja.
Po lempučių keitimo šviesas reikia sureguliuoti iš naujo. Šviesų aukštį reguliuoti galima paprasčiausiu atsuktuvu, tai padaryti visiškai nesudėtinga, svarbiausia žinoti pagrindines taisykles.
Automobilį reikia pastatyti 7,5 metrų atstumu nuo sienos ir įjungti trumpąsias šviesas. Atidarius kapotą, prie kiekvieno iš žibintų galo turėtų būt po du varžtus, kurie reguliuoja žibinto aukštį bei nuokrypį į šonus. Varžtus derėtų sukti taip, kad šviesos spindulio aukštis sutaptų su automobilio žibintų aukščiu, o kiekvieno žibinto intensyviausiai apšviesta vieta sienoje turėtų sutapti su atitinkamo žibinto viduriu.
