Vaikinai žuvo vietoje. Nelaimės priežastis banali – greitis, narkotikai, alkoholis. Šią savaitę, atsidarius Lietuvos naujienų portalus, mes irgi galėjome kiekvieną dieną išvysti naujienų apie skaudų eismo įvykį, kuriame buvo sunkiai arba mirtinai sužaloti žmonės. Atrodo, kad mums neįmanoma pajudėti iš mirties taško ir karas keliuose nepažabojamai vyksta toliau.
Matome ir tai, kad Susisiekimo ministerija, Automobilių kelių direkcija, policija bei kitos institucijos stengiasi vykdyti įvairias akcijas, reidus, šviesti žmonės apie alkoholio bei narkotikų žalą vairuojant, bet po viso to atsitrenkiame į akmeninę sieną ir viską pradedame iš naujo. Tinkamo grįžtamojo efekto nesulaukiame.
Statistika įprasmina mano žodžius: nuo 2008 metų iki 2014 metų automobilių susidūrimų bei avarijų skaičius, kurių metu nukenčia pėstieji, praktiškai nesikeičia. Per šiuos metus jau užfiksuoti 2432 eismo įvykiai, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eismo įvykių užfiksuota daugiau. Šiais metais eismo įvykių metu sužeisti 3004 žmonės ir iš jų 147 žuvo. Pagal 2014 m. Europos Sąjungos pateiktus duomenis, Lietuva ir toliau išlieka viena iš autsaiderių. Pagal eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų, esame 26 vietoje. Aišku, negalime užmiršti ir investuojamų ES pinigų į Lietuvos kelius.
Bandome užtikrinti ne tik pačio kelio kokybę, bet ir žmonių saugumą. Įrengiami išmanieji šviesoforai, saugumo salelės, žiedai, pėsčiųjų perėjos, dviračių takai, bet ar to užtenka? Turime vieną didžiausių skaudulių kelių sistemoje – „Via Baltica“. Šis kelias jau pramintas kraujo keliu. Taip, valdžios ryžtingas žingsnis jau žengtas. Ši problema sprendžiama ir pavasarį bus pradėtos tiesti dvi papildomos eismo juostos nuo Kauno link Marijampolės, bet tai tik lašas šioje problemų jūroje.
Lieka daug neatsakytų klausimų: kokios priežastys lemia, kad mes nejudame iš mirties taško? Kodėl Lietuvių mentalitetas nesikeičia? Kodėl jauni žmonės neįvertina situacijos sudėtingumo ir nepasimoko iš kitų klaidų? Kodėl reidai ir baudos negąsdina žmonių? Ir pagaliau, ką kitaip turėtų daryti institucijos, kad šis karas keliuose būtų pažabotas? Kaip matome, klausimų daugiau nei atsakymų, bet moralas būtų vienas – viskas yra mūsų rankose, todėl nebūkime abejingi ir visada pagalvokime ne tik apie savo, bet ir apie aplinkinių saugumą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Kokia jūsų nuomonė – kaip reikia drausminti KET nesilaikančius vairuotojus? Gal jums teko tapti avarijos kaltininku ar nukentėjusiuoju ir galite papasakoti, kokia jūsų patirtis? Jūsų minčių laukiame žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: