Ar mes mėgstame valgyti sriubą? Ar dažnai tą darome ir kodėl? Ar sriubos valgymo įpročiai priklauso nuo metų laikų? Tokius ir kitus klausimus siekė atsakyti tyrėjai iš Kauno kolegijos, kurioje realizuojamos maisto studijos. Surengtoje apklausoje dalyvavo 296 įvairaus amžiaus Kauno miesto gyventojai ar jo svečiai, rašoma pranešime spaudai.
Apklausos rezultatai parodė – esame šventai įsitikinę, kad sriubą valgyti – labai sveika. Taip mano beveik 88 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų. Maždaug 7 proc. sriubos užsrebia todėl, kad to primygtinai prašo artimieji. Tik 3 proc. respondentų prieštarauja ir mano, kad sriuba – menkos mitybinės vertės patiekalas.
Kas trečią – nuo 14 iki 81 metų amžiaus– valgytoją graužia sąžinė, kad sriubą valgo rečiau negu reikėtų. Vis dėlto dažnas valgytojas be sriubos nepratempia nė savaitės. Maždaug 38 proc. sriubos suvalgo 1-2 kartus per savaitę, dar tiek pat sriuba alkį malšina 4-5 kartus per savaitę ar net dažniau. Sriubos nevalgančių skaičius labai nedidelis – tik 6 proc. valgytojų sakosi sriubą valgantys kartą per mėnesį ar rečiau.
Pasak tyrėjų, nuomonė, kad sriubą dažniau renkasi senjorai, yra teisinga, tačiau tik iš dalies. Pasirodo, sriubos mėgėjų ar jos nekentėjų gretoms įtakos amžius nedaro: šio patiekalo sveikumu neabejoja ir ją valgo panašus procentas apklaustųjų ir tarp jaunimo (17-25), ir tarp vyresnio amžiaus gyventojų (50 ir daugiau). Tų, kurie sriubos nevalgo ir nevertina, pasiskirstymas tarp amžiaus grupių irgi panašus.
Vis dėlto amžius įtaką daro ne sriubos pamėgimui, tačiau jos valgymo dažnumui. Mažiausiai 4 kartus per savaitę sriubą valgo net 65 proc. gyventojų, kurių amžius – 50 metų ir vyresni. Tačiau tokiu pačiu dažnumu sriuba maitinasi tik tik 23 proc. jaunų žmonių (17- 25 metų amžiaus). Pasak tyrėjų, susidaro paradoksas – jaunimas mano, kad sriubą valgyti sveika, tačiau realiai dėl tam tikrų aplinkybių ją valgo retai.
Apklausa parodė įdomų faktą: pasirodo, suvalgomos sriubos kiekis nėra susijęs su sezonu. Nesvarbu, ar vasara, ar žiema, tačiau 60 proc. apklausos dalyvių ją valgo panašiu dažnumu. Likusieji sakosi dažniau sriubą valgantys vasarą ar žiemą, kai atšąla oras ir norisi sušilti.
Populiariausių sriubų eilėje, kurias įprasta valgyti Lietuvoje, apklaustieji pirmenybę teikia sriuboms iš burokėlių. Tyrimas rodo, dieviname tradicinius barščius su priedais ar be jų. Mėgiamiausios sriubos vardą jiems suteikia 20 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Antroji vieta atitenka šaltibarščiams (17 proc.), o trečioji – tirštai čili sriubai (16 proc.).
Labai apylygiai lietuviai vertina grybų, raugintų kopūstų, agurkinę sriubą ar vištienos sultinį (5-8 proc.).
Visai nedidelė dalis gyventojų kaip mėgstamiausią sriubą įvardintų žuvienę (3 proc.). Tik pavieniai respondentai paminėjo kitų rūšių sriubas – moliūgų, pupelių, rūgštynių, o vienas jų sriubos patiekalu įvardijo pienu užpiltus dribsnius.
Apklaustieji vienareikšmiai pirmenybę teikia namuose pagamintai sriubai – tą patvirtino 92 proc. apklausoje dalyvavusių valgytojų. Ne namuose gaminta sriuba dažniau skanesnė vyrams. Iš 8 proc. apklaustųjų, kurie vis dėlto labiau mėgsta viešojo maitinimo įstaigose išvirtą sriubą, didžiąją daugumą sudarė vyrai.
Apklausos duomenimis, ruošdami valgį namuose dažniausiai renkamės virti daržovių, kruopų sriubas (beveik 38 proc.), dažnai jas gaminame pertrintas (16 proc.).
Įdomu tai, kad retas valgytojas renkasi pieniškas sriubas (tik 6 proc.) arba pagamintas iš vaisių (tik 3 proc.).
Pasak tyrimą atlikusios komandos, atliktas tyrimas tik dar kartą patvirtino, jog sriuba yra tvirtai įleidusi šaknis į lietuvišką mitybos elgseną. Tyrimas atliktas spalio 15-ąją pažymint tarptautinę maisto dieną. Studentai ne tik vykdė apklausą, tačiau kartu su „Maisto banko“ savanoriais surengė akciją „Studentiška lėkštė šilumos“, kurioje miestiečius vaišino pačių išvirta sriuba ir ragino aukoti skurstantiems gyventojams. Tokio pobūdžio akciją Kauno kolegija su „Maisto banku“ organizuoja jau trečius metus.
