Tokia šviesi ateitis jau visai ne už kalnų – ar bent jau taip norima įteigti. Dirbtinio intelekto, pažangiausių jutiklių ir savivaldžių automobilių pažadas gali virsti realybe ir be visiškos autonomijos, tvirtina puikiai šią sritį išmanantys mokslininkai ir ekspertai.
Vienas iš tokių yra Davidas Mindellis – Masačusetso technologijos instituto profesorius ir naujos šiai temai skirtos knygos autorius.
Jeigu itin ekstremaliomis sąlygomis dirbantys robotai turi visišką sprendimų priėmimo laisvę, anot D. Mindelio, autonomiškiems automobiliams tokios galimybės suteikti tikrai nereikia. Klaidingas įsitikinimas apie visiškai savarankiškus automobilius, kaip pabrėžia ekspertas, gimė žiūrint į sėkmingus pavyzdžius atliekant įvairius povandeninio pasaulio tyrinėjimo darbus, misijas kosmose ir t.t.
Kiekvienos srities ekspertai žadėjo vieną dieną pristatyti pilnai automatizuotas mašinas, tačiau net ir už moderniausių technologijų sprendimų slypi viską kontroliuojantis žmogaus protas. Tai viena iš priežasčių, kodėl D. Mindellis įsitikinęs, kad vadinamieji autonomiški automobiliai niekada nebus pilnai automatizuoti.
„Tai įrodė nesėkmės kitose srityje. Tikrai neskubu su išvadomis. Remiuosi pavyzdžiais iš pastarųjų 40 metų“, – sako D. Mindellis.
Masačusetso technologijos universiteto Mokslo, technologijų ir visuomenės programos inžinerijos ir pramonės profesorius bei to paties universiteto Aeronautikos ir astronautikos departamento profesorius D. Mindelis savo įžvalgas sudėjo į savo naujausią knygą „Our Robots, Ourselves (Mūsų robotai, mes patys - vert.)“, kuri prekyboje pasirodė spalio 13 dieną.
Trumpiau tariant, D. Mindellis mano, kad „gana protinga viltis“, jog „naujausios technologijos automobiliuose“ ateityje padės palengvinti vairuotojų gyvenimą. Nepaisant to, visiška transporto priemonių autonomija, mokslininko nuomone, tikrai nėra „paskutinė loginė transporto priemonių progreso stotelė“.
„Ši knyga pasakoja apie kiek kitokią progreso idėją. Populiaru manyti, kad progresas robotikos moksle galiausiai prives prie visiškos autonomijos. Tai gali būti savotiškas orientyras, tačiau automatizuotoms ir autonominėms sistemoms atsidūrus realiame pasaulyje, tai jau nebebus kryptis, kuria turėtume judėti.
Būtina permąstyti pačią progreso sąvoką. Kalbu ne apie progresą vedantį prie visiškos autonomijos, bet progresą, vedantį prie patikimos, skaidrios ir saugios kontroliuojamos autonomijos. Automobilis turi daryti tai, ko noriu aš, ir tik tada, kai aš to noriu“, – tvirtina mokslininkas.
