„Kaštoną“ žino net tie, kurie nėkart jame nėra buvę. Tiesa, tam, kad nuo nulio pradėtas verslas įsivažiuotų prireikė šešerių metų, tačiau šiandien jo savininkai jau planuoja plėtrą ir dairosi patalpų sostinėje.
Pradžia – Nidoje
„Kaštono“ baras Danės gatvėje, sename „Telekomo“ pastate, ko gero, nebūtų išdygęs, jei prieš septynerius metus klaipėdietis Raimondas Baublys Nidoje nebūtų susipažinęs su nidiške Martyna Feser. „Buvo jau sezono pabaiga, visi turistai išvažiavę, Nida ištuštėjusi. Tuomet dirbau su turistais, organizuodavau jiems žygius, o Martyna buvo neseniai baigusi mokyklą. Vaikščiodami palei marias svarstėme, ką veikti toliau. Pradžioje galvojome, gal kurti interneto svetainę ir rengti ekskursijas? Po to šovė mintis, kad Nidoje daugėja jauno amžiaus turistų, kuriasi naktinis gyvenimas, tačiau vietų, kur būtų galima užkąsti vėlyvu metu, nėra“, – pasakoja dabar 32-iejų Raimondas.
Taip gimė mažos karštų sumuštinių užeigėlės idėja. „Kaštoną“, sezoninę lauko kavinę, jaunuoliai įkurdino netoli prieplaukos, po dideliu senu kaštonu. „Nieko bendro su maitinimo sektoriumi nė vienas iš mūsų neturėjo. Sugalvojome ir atidarėme. Darbo buvo daug. Dirbome mes ir mūsų draugas Paulius diena iš dienos viena pamaina. Nemokėjome sau atlyginimų, valgėme savo pačių gaminamą maistą. Tačiau darbas negąsdino ir jau po pirmojo sezono supratome, kad mums tai labai patinka, kad norime dirbti toliau. Taip praėjo dar viena vasara ir tuomet sugalvojome, kad reikia baro Klaipėdoje“.
Užstatė mamos butą
Pinigai, tiksliau, jų trūkumas jaunuolių nesustabdė nei tada, kai kūrėsi Nidoje, nei tuomet, kai ėmėsi verslo Klaipėdoje. Užsidirbti verslo pradžiai Raimondas su Martyna pamėgino išvykę dirbti animatoriais į Egiptą. Tiesa, planuotų pinigų neparsivežė, bet įgijo neįkainojamos patirties: „Užsidirbome daug vidinės drąsos ir tapome labai linksmi žmonės. Rengėme įvairius šou, vaidinome komedijas ir išmokome su bet kuo rasti bendrą kalbą. Kai stovėjome už baro savo kioskelyje, irgi buvome savotiški animatoriai, juokindavome savo klientus“.
Kurdami barą Klaipėdoje jaunieji verslininkai pinigų pasiskolino iš banko, užstatę Martynos mamos butą, tačiau šių pinigų visiems būtiniems darbams neužteko. „Patalpas turėjome pritaikyti barui – įsirengti virtuvę, atlikti daug santechnikos, elektros darbų, įsigyti garso aparatūros. Pinigų neturėjome, todėl daug ką darėmės patys. Stalus, kėdes, barą. Pirkome lentas ir patys šlifavome, klijavome, kalėme. Viskas aplink padaryta mūsų pačių rankomis, ir tai žmonėms patinka“.
Pripažinimas – per metus
„Kaštonas“ Nidoje išpopuliarėjo per dvi vasaras, pripažinimas Klaipėdoje atėjo greičiau – per metus. „Esame vienintelis muzikinis baras Klaipėdoje, kuris kviečia tiek daug grupių, rengia gyvo garso koncertų ir gali pasiūlyti gerą virtuvę bei originalių kokteilių. Žmonėms tokios vietos trūko, todėl pradėjo eiti pas mus ir taip pamažu žinia apie „Kaštoną“ pasklido. Mes patys niekur nesireklamavome, žmonės apie mus sužinodavo vieni iš kitų. Kai pradėjo augti mūsų sekėjų „Facebook“ skaičius, patys išsižiojome“, – tęsia pašnekovas. Bare kas vakarą vyksta protų kovos, pokalbiai su įvairių profesijų atstovais, rengiami gyvo garso pasirodymai. O už baro vis dar kartais atsistoja pati Martyna, Lietuvoje pripažinta geriausia barmene.
Viskas kaip planuota
Raimondas sako esąs labai dėkingas artimiesiems už palaikymą. Kai aplinkiniai abejojo, ar jiems pavyks, tėvai buvo tie, kurie palaikė ir skatino eiti pirmyn: „Visų mūsų tėvai labai palaikė. Jie matė, kad kažką turime daryti, nes kita išeitis būtų buvusi emigracija. Tėvai ir dabar padeda, kai reikia. Veikiame kaip kokia šeimyninė korporacija“. Pradėję darbuotis dviese, vėliau Raimondas su Martyna įkalbino prie jų prisijungti Raimondo brolį Audrių ir jo draugę druskininkietę Mariją Kalvelytę. Abu jie metė turėtus darbus ir įsitraukė į „Kaštono“ kūrimą Klaipėdoje.
Šiandien įmonė „Kaštonų bulvaras“ suteikia darbo jau kelioms dešimtims žmonių. Ne sezono metu darbuojasi 24, sezono metu, kai pradeda veikti ir lauko kavinė Nidoje, – 33 darbuotojai. Raimondas sako, kad jo įmonė jau baigia išmokėti pasiimtą paskolą ir galvoja apie plėtrą: „Paskolą mokame be jokių vėlavimų, taip, kaip panuota. Dar liko metai. Tačiau laisviau kvėpuoti pradėjome tik šių metų vasarą, po šešerių metų veiklos. Iki to buvo visko. Ir bemiegės naktys, ir darbas be laisvadienių. Trejus metus dirbome nuo pirmadienio iki sekmadienio, tačiau ir tada galvojome apie plėtrą ir turėjome minčių būti didesni. Šiemet įsigijome maisto vagonėlį, su kuriuo pavažinėjome po Lietuvą – apvažiavome festivalius. Ir žinome, planuose turime Vilnių“.
Dėl šios priežasties Raimondo įmonė prisijungė prie šiais metais Lietuvoje vykstančio smulkaus verslo stiprinimo projekto „Kiekvienas gali būti didelis“. Jos metu Lietuvos gyventojai skatinami palaikyti savo vietos smulkųjį verslą ir specialių apsipirkimo savaitgalių metu pasinaudoti jų paslaugomis arba jų parduotuvėse įsigyti reikalingų prekių.
