Triukšmas ir pyktis
Iš kasdienės praktikos žinoma, kad katės mėgsta komfortą, patogumą ir ramybę, o netikėtų staigių garsų bei triukšmo jos tiesiog nepakenčia. Tai tipiška garsų fobija.
Išgirdusios griaustino dundesį, šventinių fejerverkų garsą ar elektrinio grąžto burzgesį, katės puola į paniką, ima blaškytis po kambarį, ieškodamos saugaus kampelio. Katėms kasdien tenka susidurti su buitiniais garsais, kurie jas nervina. Vienos bijo įjungto dulkių siurblio, kitos – plaukų džiovintuvo, o nuo jų skleidžiamų garsų stengiasi pasislėpti po baldais. Ir tai visiškai normalu, todėl nereikia stengtis jų iš ten traukti per prievartą. Pralaukusios pavojų, jos pačios išlįs.
Kačių ausys pasižymi nepaprastu jautrumu: katės ausims dulkių siurblio ar plaukų džiovintuvo skleidžiamas garsas prilygsta mūsų ausimis girdimam vos už keliolikos metrų praskrendančio lėktuvo garsui. Nejaugi jums nebūtų baisu? Kai kurių specialistų nuomone, katės bijo ne tiek didelio garso, kiek jį skleidžiančio daikto, todėl kartais jos gali nuo jo ne bėgti, o atkakliai pulti tą „pabaisą“.
Sausas įstatymas
Kačių tarpe labai paplitusi hidrofobija – vandens baimė, nors iš tiesų katės kuo puikiausiai plaukia. Tiesa, katė gali ir nesipriešinti maudymui, kantriai kentėdama šią nemalonią procedūrą, tačiau tai nereiškia, kad jai tai patinka. Ji žino, kas jos laukia po to...
Priešingai nei šuo, kuris su malonumu prasibėgęs per balas pasipurtys ir greitai išdžius, sušlapusios katės kailiuko džiuvimas užtruks ilgai, ji atrodys apgailėtinai ir jausis nelaiminga, drebės ir labai kruopščiai stengsis išsilaižyti.
Visa esmė glūdi katės kailio struktūroje, kur labai aukštą šilumos izoliaciją sudaro plaukeliai, sulaikantys orą ir tokiu būdu sukuriantys patikimą apsauginį sluoksnį. Vanduo, patekęs ant kailio, išstumia šį oro sluoksnį ir kailis nebeatlieka šildomosios funkcijos. Sušlapusi katė greitai sušąla, o po to ilgai negali sušilti, kol visiškai neišdžiūva. Būtent tai ir yra svari priežastis, dėl kurios katės bijo vandens.
Blogas kvapas
Vonios patalpa kates atgraso ne tik dėl vandens, bet ir dėl joje tvyrančių šampūnų ir kitų kosmetikos priemonių kvapų. Labiausiai atgrasūs katėms – dažų, lakų, klijų ir kitos buitinės chemijos kvapai.
Dauguma kačių siaubingai baidosi citrusinių kvapų – citrinos, greipfruto, laimo, apelsino. Tokie aštrūs kvapai dirgina katės nosies kanalus, kurie jai gyvybiškai svarbūs. Juk praradusi uoslę, katė gali ir žūti. Nepakenčia katės ir acto, spirito, alkoholio, vaistų (išskyrus valerijono) kvapų.
Pasak vienos hipotezės, dėka savo nosies sandaros, katės nujaučia kai kuriuos kataklizmus, vulkanų išsiveržimus. Manoma, kad katės sugeba atskirti smulkiausių dulkių dalelių ir vulkaninių pelenų kvapus, dar joms neišsiveržus į atvirą oro erdvę.
Baisusis daktaras Aiskauda
Antipatiją ir baimę katės jaučia ne tik vaistams, bet ir tiems, kas juos duoda – veterinarijos gydytojams. Apsilankymas gydymo įstaigoje daugeliui kačių tampa tikru išbandymu ir stresu. Baltą chalatą dėvintis ir gumines pirštines mūvintis gydytojas katėms iššaukia net agresiją.
Kaip tokioje situacijoje nuraminti gyvūnėlį? Pirmiausia nusiraminti turi pats šeimininkas. Gyvūnas jaučia jo nuotaiką ir jei šeimininkas elgsis ramiai, katė taip pat bus kur kas ramesnė. Medicininės apžiūros metu šeimininkas turi jausti atsakomybę už gyvūnėlio laikymą, o ir pats katinėlis jausis kur kas saugiau savose rankose.
Pašaliniams įėjimas draudžiamas
Apie kačių bendravimą su žmonėmis galima filmuoti serialus, ne prastesnius už meksikietiškus. Tačiau vienas dalykas tikrai aiškus: svetimi, nepažįstami žmonės murklėms visada bus įtartini ir nekeliantys pasitikėjimo. Vos išgirdęs svetimus balsus ar išvydęs tarpduryje nepažįstamą žmogų, katinas skubinsis saugiai pasislėpti.
Jokiu būdu nereikėtų per prievartą traukti katės iš slėptuvės, norint parodyti ją svečiui. Geriau sudaryti sąlygas katei viską matyti ir tuo pačiu jaustis saugiai. Tokiu būdu ji turės visas galimybes savarankiškai patyrinėti svečius iš šalies.
Būtina įvertinti kartais apgaulingą katės išvaizdą. Nepažįstamo žmogaus sukelta baimė gali iššaukti jos agresiją ir iš bailios, suglaustomis ausytėmis ir pabrukta uodegyte katytės ji gali virsti pasišiaušusia, agresyviai šnypščiančia ir pasirengusia kąsti furija.
Be to, vieno žymaus amerikiečių veterinarijos gydytojo Maiklo Viljamo Fokso nuomone, yra tokių kačių, kurios tiesiog nemėgsta artimo kontakto su žmonėmis. Priežastis – įgimtas temperamentas. Tokiu atveju, deja, lieka tik susitaikyti su katiniška mizantropija (neapykanta žmonėms).
Dar vienas įdomus pastebėjimas: įgimtas drovumas ar laukiniškumas katėms pasireiškia tik išaugus vaikišką amžių. Todėl pirmais katinėlio gyvenimo metais, kad ir koks jis mielas ir draugiškas būtų, neskubėkite spręsti apie tikrąjį jo charakterį ir draugystę su žmonėmis, nes viskas dar gali pasikeisti.
Svetimas tarp savų
Baimę katėms įvaryti gali ne tik žmonės. Pasitaiko atvejų, kai tiesiog su kuriuo nors vienu šeimos nariu katėms nesusiklosto santykiai. Ir tai gali tapti rimta problema, nes gyvendama su „priešu“ po vienu stogu, katė jaus nuolatinę nervinę įtampą ir baimę. Dažniausia tokios baimės priežastis - senos nuoskaudos. Katės turi puikią atmintį, todėl pakanka vieną kartą grubiai pasielgti, išgąsdinti ar nubausti augintinę ir ji to gali neatleisti.
Katėms baimę sukelia ir nuolatinis šeimininko kontaktas su ja, kai ji to nenori, glostymas prieš jos valią, taip pat neatsakingas vaikų elgesys su gyvūnu, tampymas už uodegos, kilnojimas už pilvo. Toks namiškių elgesys gali sukelti gyvūnui ne tik baimę, bet ir jį psichologiškai traumuoti. Po tokių sužalojimų atstatyti draugiškus santykius su gyvūnėliu bus labai sunku.
Tačiau viso to galima išvengti. Pirmiausia, ką reikia padaryti – vengti bet kokių bausmių. Antra, neversti katės per prievartą bendrauti. Trečia, bendrauti su ja ramiu, švelniu balsu, palepinti maistu. Be to, labiausiai su katinu nesutariančiam šeimos nariui nereikėtų atlikti katei siaubą sukeliančių buities darbų, tokių kaip dulkių siurblio įjungimas. Ir, žinoma, verta pažaisti su kate jos mėgstamus žaidimus. Žaidimas jai – geriausia terapija, kurios dėka asociacijos su nemaloniais incidentais pamažu pasimirš, o baimė išnyks.
O kokių baimių turi jūsų katės?