4 hektarų aviečių lauką turintis Robertas Rėklaitis uogas pradėjo auginti 2011 metais. Vasaros sausra, anot ūkininko, aviečių augintojams buvo nedėkinga.
„Mažą derlių šiemet lėmė įvairūs veiksniai, tačiau dėl sausros netekome 50 proc. derliaus. Kuomet užklumpa sausros, svarbu turėti laistymo sistemas, kadangi jų neturime, praradome daug uogų“, – sakė ūkininkas.
Pasak R. Rėklaičio, uogų derlių lemia ne vien klimato sąlygos, tačiau ir aviečių priežiūra.
„Avietes ravime rankomis, jas reikia saugoti nuo įvairių ligų, tręšiame azotu ir kitomis trąšomis. Mūsų avietės laikomos išskirtinės kokybės produktais. Normuotai naudojame trąšas ir augalų apsaugos priemones ir neviršijame reikalavimų. Auginame remontantines avietes, kurios auga rudenį. Jeigu yra palankesnis oras, aviečių galima pastebėti jau rugpjūčio pradžioje. Viskas priklauso nuo to, kiek jos turi drėgmės. Jeigu sausa uogos tampa nevandeningos ir sveria mažiau“, – pasakojo verslininkas.
Anot ūkininko, uogos gausiai neaugs, jei žemė yra nederlinga, o ūkininkaujant ekologiškai, jo teigimu, sunkiau išvengti ligų.
„Aviečių auginimas labai individualus dalykas. Daug lemia žemės derlingumas. Jei ji tinkama šioms uogoms, jos augs gausiai, jei ne, aviečių bus mažiau. Kuomet avietes užpuola ligos, neišeina nenaudoti augalų apsaugos priemonių. Kiti ūkininkai gali bandyti auginti ekologiškai, tačiau toks ūkininkavimas pasibaigs, kai uogos susirgs“, - tikino R. Rėklaitis.
„Produkciją parduodame perdirbėjams ir žmonėms, kurie šias uogas užšaldo. Vėliau jie avietes eksportuoja. Kai yra didesnis derlius dirbame su daugiau įmonių, anksčiau avietes tiesiogiai veždavome į Latviją“, – sakė ūkininkas.
Pasak R. Rėklaičio, tik pasėjus avietes, iškart kitais metais daug uogų nereiktų tikėtis. Ūkininkas teigia, jei žemė derlinga, jau po dviejų metų, aviečių derlius tampa daug didesnis.
„Pradedant aviečių verslą reikia išdirbti žemę, rudenį pasodinti uogas ir jau kitais metais jos duoda nedidelį derlių. Jeigu žemė tinkama, antrais metais jau galima susilaukti 70 – 80 % derliaus.“ – teigė verslininkas.
12 metus avietes auginantis Albertas Amšiejus sako, kad tai gali būti paskutiniai metai, kai jis užsiima šia veikla.
„Ūkininkauti pradėjau apie 2005 metus. Anksčiau būdavo įspūdingi derliai. Tačiau 12 metų yra aviečių fiziologinis amžius, be to prisidėjo ir sausros, kurios ir taip menką derlių sumažino dar labiau. Mano avietės jau atitarnavo. Jas auginau apie 1 hektaro lauke. Be to, reikia šienauti aviečių tarpueilius, jas retinti, lieti - veikla reikalauja daug darbo“, – sakė ūkininkas.
Pasak verslininko, šias uogas sunku transportuoti, kadangi jos pasidaro kitokios formos ir tampa nepatrauklios pirkėjams: „Daugiausiai parduodame į turgų, jas iškart nuskynę. Avietės netransportabilios uogos, vežant sukrinta, praranda išvaizdą.“
Anot ūkininko, norint išsaugoti avietes jas reikia laikyti šaldikliuose, tačiau po to uogų kaina krinta.
„Jeigu dieną skiname, iš ryto uogos turi būti kaip nors realizuojamos. Jas tręšiame specialiomis be chloro trąšomis. Šaldymo priemonių nenaudojame, kadangi kaina pati geriausia yra šviežios uogos. Domėjausi ir norėjau užsiimti uogų perdirbimu, bet priėjau prie išvados, kad geriausias pelnas yra tik ką nuskintas avietes parduoti“, – komentavo A. Amšiejus.
