Ypač vyresnio amžiaus pacientės pagal sergamumą bei mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų lenkia vyrus. Dailiajai lyčiai rizika susirgti labai išauga po menopauzės. Tačiau yra galimybių užkirsti kelią infarktui ar insultui, jei laiku imamasi prevencinių priemonių.
Kada pas gydytoją turi palydėti vyras
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos profesorė Rūta Babarskienė apgailestauja, kad moterys vis dar neskuba tinkamai pasirūpinti savo širdimi. Situacija ne tik negerėja, o aštrėja.
Profesorė pabrėžė, kad moters širdies ligų simptomai nėra išskirtiniai – jie tokie patys kaip ir vyrų. Tačiau moterys paprastai būna kantresnės. Jos įvairius negalavimus, nuovargį, kartais net skrandžio patologiją vadina menkniekiais.
„Moterys labiau nei savimi rūpinasi vyrais. Todėl šiems vertėtų susivokti: kai žmonai sukanka 50 metų, paskatinkite savo antrąją pusę profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją bei atlikti reikiamus tyrimus!“ – būti dėmesingesnius skatino prof. R.Babarskienė.
Būtina kontroliuoti savo arterinį kraujospūdį, profilaktiškai išsitirti kraujo riebalų („gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį bei trigliceridus), gliukozės kiekį kraujyje.
Moterys turėtų atkreipti dėmesį, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių gali padidėti ne tik dėl organizmo hormonų ypatybių, bet ir dėl vartojamų vaistų bei kontraceptikų, nėštumo, specifinių šiai lyčiai būdingų ligų.
Pasak prof. R.Babarskienės, sveikata reikia rūpintis visą amžių. Moterims patariama būti fiziškai aktyvioms, tinkamai maitintis, vengti antsvorio, nerūkyti, mokytis nepykti bei suvaldyti stresą.
Kardiologai kviečia dažniau šypsotis ir vieni kitiems pasakyti: „Tu man esi reikalingas“.
Teigiamas požiūris į gyvenimą padeda saugoti širdį
Optimistiškai nusiteikusios moterys mažiau rizikuoja susirgti širdies ligomis ir mirti nei pesimistės. Be to, paaiškėjo, kad nelinkusios pasitikėti aplinkiniais ar cinišką požiūrį į kitus demonstruojančios dailiosios lyties atstovės labiau rizikuoja numirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Nors tokio charakterio pacienčių sergamumas vidurkio neviršijo.
Tokias išvadas amerikiečių mokslininkai padarė po 8 metus trukusios programos, kurios metu ištirta beveik 100 tūkstančių moterų. Pacienčių amžius svyravo nuo 50 iki 79 metų. Prieš pradedant tyrimą nei viena moteris nesirgo nei kraujotakos, nei onkologinėmis ligomis.
Šio tyrimo duomenis paskelbė specializuotas Amerikos širdies asociacijos žurnalas „Circulation“. Pasak Pitsburgo universiteto docento Hilary Tindle, sukaupta klinikinė patirtis parodė, kad ilgas negatyvaus nusiteikimo periodas kenkia sveikatai.
Optimistiškai mąstančios moterys 9 proc. rečiau serga širdies ligomis. Jos 17 proc. mažiau rizikuoja mirti ir dėl kokios nors kitos priežasties. O ciniškų moterų mirtingumas išauga net 16 proc. Tarp afroamerikiečių ši tendencija buvo išreikšta beveik 3 kartus stipriau nei tarp baltųjų moterų.
Aišku, tyrimo autoriai pastebėjo, kad optimistės yra jaunesnio amžiaus nei pesimistės, turi aukštąjį išsilavinimą, nuolatinį darbą, sveikatos draudimą, gauna gerokai didesnį atlyginimą ir bent kartą per savaitę eina į bažnyčią.
Tačiau tyrėjai nurodė, kad net atsižvelgiant į minėtus teigiamai sveikatą veikiančius socialinius faktorius, būtent optimistiškai nusiteikusių moterų širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei mirtingumas mažesnis nei pesimisčių. Mokslininkai tikisi išsiaiškinti nusiteikimo poveikio organizmui mechanizmą ir patyrinėti, kaip galima jį koreguoti.
Verta žinoti
Lietuvoje koronarinė širdies liga bei insultas kasmet nusineša per 13 tūkst. moterų gyvybių.
Moterų širdies vainikinės arterijos siauresnės bei smulkesnės nei vyrų.
Rizika susirgti kraujotakos ligomis moterims išauga sulaukus 50 metų.
Tik trečdalis moterų žino, kad kraujotakos ligos yra didžiausia jų sveikatos problema.
Net 53 proc. moterų iki pirmojo infarkto tikėjo, jog neturi sveikatos problemų.
Širdies ir kraujagyslių ligų grėsmę anksti padeda pastebėti kraujo tyrimai: lipidograma, didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo tyrimas ir kt.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktoriai: aukštas kraujospūdis, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, cukrinis diabetas ar padidėjusi gliukozės koncentracija, paveldimumas, stresas.
