Kilo abejonių
Užtvertas takas kerta kotedžų bloką, kur kompaktiškoje kaimynystėje įsikūrusi Kaune ir Lietuvoje gerai žinoma bei įtakinga Garbaravičių giminė. Kadangi buvo užrakinti ties Garbaravičių namais esantys varteliai, Fredos gyventojai ėmė svarstyti, jog praėjimo panaikinimas yra susijęs su asmeniniais įtakingos giminės interesais.
„Prie savo namų jie yra įsirengę sargybos postą, teritorijos perimetrą filmuoja kameros, ir tai naudinga Fredos gyventojams. Visi jaučiamės saugesni, nors, tiesą sakant, dėl saugumo čia niekada nėra kilę problemų. Tačiau takelio užtvėrimas mums nesuprantamas. Sprendimas buvo priimtas, nepasitarus su vietos bendruomene. Kažin, ar tai yra korektiška ir kultūringa“, − svarstė savaitraščio pašnekovai.
Neliko svarbių privalumų
Dėl užtverto takelio apgailestaujantys žmonės nepatenkinti, kad dabar į Botanikos sodo teritoriją tenka eiti aplinkiniais keliais, kurie nepritaikyti pėstiesiems.
„2006 metais, įsigydami nekilnojamąjį turtą Fredos kvartale, aišku, įvertinome ir gyvenamosios aplinkos privalumus. Patogus patekimas į Botanikos sodą buvo akivaizdus pliusas, padidinantis nekilnojamojo turto vertę. Dabar tas pliusas tapo minusu. Nemanau, kad tai yra teisinga Fredos gyventojų atžvilgiu“, − nuogąstavo Saulėgrąžų gatvėje esančio kotedžo savininkė.
„Savaitraščio Kaunui“ žurnalistai paprašė, kad situaciją pakomentuotų netoli užtverto tako gyvenantis miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius ir KPD Kauno teritorinio padalinio specialistai.
Privatizavo cerkvę
Nusiuntus klausimus A.Garbaravičiui, kitą dieną žurnalistui paskambino Rytis Klimas, kuris paaiškino, kad yra įsigijęs Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvę, o sklypą aplink ją − išsinuomojęs.
Anot R.Klimo, aptariamasis takelis – saviveiklos vaisius, pastatytas neatsižvelgus į kultūros paveldo reikalavimus.
„Takas nesankcionuotai įsibrovė į Aukštosios Fredos dvaro sodybos teritoriją, kuri įtraukta į vertybių registrą, padalijo ją ir šalia cerkvės esančias istorines Fredos kapines į dvi dalis. Todėl šis takelis, Kultūros paveldo departamento nurodymu, turėjo būti likviduotas. Praėjimo atkarpa, pratęsianti Saulėgrąžų gatvę ir einanti pro privačius kotedžus, nors esanti dar ne paveldosaugos teritorijoje, taip pat uždaryta, nes, paprastai kalbant, niekur nebeveda“, − paaiškino cerkvės savininkas.
Dvasininkas apgailestavo
Situaciją pakomentavusi Kultūros paveldo departamento vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė pabrėžė, kad takas šalia cerkvės per kapinaites buvo įrengtas be leidimo. Jį turėjo išduoti paveldosaugininkai, nes teritorija priklauso paveldo statusą turinčiai Aukštosios Fredos dvaro sodybai.
Kadangi leidimo nėra, trinkelėmis išklotas takas vertinamas kaip savavališka statyba. Be to, specialistai pabrėžia, kad takas ir šalia esanti tvora pastatyti valstybinėje žemėje be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo.
Nekilnojamojo turto plėtotojas ir Fredos kvartalo projekto įgyvendintojas Arvydas Žilevičius leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ tvirtino jau neprisimenantis, kokiomis aplinkybės trinkelėmis buvo išklotas ir tvorele aptvertas takas per paveldo teritoriją.
„Statant Fredos kvartalą, reikėjo keisti net vienuolika detaliųjų planų, todėl visko prisiminti neįmanoma“, − tikino A. Žilevičius.
Įdomu tai, kad cerkvę pardavę bažnyčios atstovai ginčytiną taką įrengusius žmones vadina geradariais. Tokius teiginius jie yra išdėstę paveldosaugininkams dar 2010 metais, kai į KPD Kauno padalinį buvo iškviestas pasiaiškinti Aukštosios Panemunės Šv. Mergelės Marijos vardo parapijos klebonas.
Garbaus dvasininko paaiškinime sakoma, kad ,,norint apsaugoti Fredoje esančią cerkvę nuo piktavalių žmonių niokojimo ir šalia esančias kapinaites nuo išniekinimo (nuo šunų vedžiojimo išsituštinti), kaimynystėje gyvenantys geradariai įrengė laikiną pėsčiųjų taką ir laikiną tvorelę, kurie ateityje, tvarkant visą teritoriją, esančią prie Cerkvės bus pakeisti.“
Ateitis − miglota
Leidinio „Savaitraštis Kaunui“ žurnalistų pašnekovai Fredoje neslėpė jau susitaikę su mintimi, kad tako nebebus, tačiau lieka įvairių klausimų. Pavyzdžiui, užmojis privatizuoti apgriuvusią cerkvę gyventojams atrodo keistas ir įdomus. Kam to prireikė, ir kokiems tikslams cerkvė bus naudojama ateityje?
Paprašytas atsakyti į šiuos klausimus R. Klimas paaiškino, kad pastatas dabar konservuojamas, ir ruošiami dokumentai renovacijos darbams.
Savininkas neatskleidė ateityje numatomos pastato paskirties. Anot jo, cerkvė išliks atvira visuomenei ir bendruomeninis interesas nebus pamintas.
KPD Kauno skyrius teigė neturintis duomenų apie cerkvės naudojimo planus.
