Mano galva, įstatymas tol nėra tobulas, kol netinka visiems ir kiekvienam. Tuo tarpu paprasti žmonės, kurie naiviai tiki, kad jų nevykusį gyvenimą įmanoma pagerinti tobulais įstatymais, dažniausiai tik bjauriai plūsta įstatymų leidėjus, užuot jiems padėję, aiškiai išsakydami savo teisėtus lūkesčius.
Tobulas įstatymas turi būti išgyventas - neapsunkinantis jo besilaikančio, gailestingas suklydusiam, griežtas juo piktnaudžiaujančiam. Jame turi būti numatytos būtinos išimtys, papildymai, pataisymai, palikta erdvės asmens sveikam protui, o svarbiausia jis turi būti gerai išaiškintas.
Netiesa, kad tik teisės žinovai gali tokį titanišką darbą atlikti, greičiau jau mes, medžiotojai, kitaip tariant, liaudies šviesuoliai nesunkiai tai įveiktume, tuo labiau, kad kai kurie nūdienos įstatymai atrodo priimti tarsi ne Seime, bet kuriame nors mūsiškių būrelyje.
Paimkime kokią medžioklės sritį ir pabandykime ją sureguliuoti gero arba net tobulo įstatymo eilute.
„Medžioklės metu griežtai draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus“, - štai jums negyvybingo, nehumaniško, niekam tikusio įstatymo pavyzdys. Tokio draudimo neįmanoma laikytis nei kalėjime, nei kariuomenėje, nei kunigų seminarijoje, o juk čia kalbama apie laisvųjų piliečių laisvalaikį.
Skubiai įpūskime šiek tiek gyvybės bedvasiai įstatymo raidei: „ Medžioklės metu negalima vartoti alkoholinius gėrimus“. Rodos, niekas per daug nepakeista, bet ši formuluotė gerokai mielesnė tikro medžiotojo širdžiai ir ją jau ne gėda svarstyti liaudies ekspertų forume.
Tomas (29; 30*) iš Liolių sako: „Per medžioklę negalima, po medžioklės galima - tokiu būdu užtikrinama piliečio konstitucinė teisė į visavertį poilsį.“
Motiejus (35; 40) iš Giedraičių patikslina: „Galima ir per medžioklę, jeigu išgėręs neužkandi.“
Lukas (40;40) iš Labanoro atskleidžia kitą tikrovės pusę: „Negalima, nebent jei geri vienas.“
„Tačiau jeigu geri vienas ir be užkandos, tai nebe girtavimas, o vaistų vartojimas“, - įžvelgia naują tiesą Paulius (80) iš Gelgaudiškio ir priduria: „Alkoholio poveikio sveikatai niekas nenuginčys.“
Petras (2;10) iš Mosėdžio dėl to nei kiek neabejoja ir išsyk dalykiškai teiraujasi: kokiais kiekiais, kada ir kaip vaistus vartoti.
„Galima pasiimti ir didesnį butelį (0,5 l), bet nepilną“, - patikslina Juozapas (30,40) iš Lekėčių.
„Jeigu atsivežei pilną (0,7 l), prieš medžioklę nugerk iki reikiamo kiekio“, - tai Simono (28;25) žodis iš Kuktiškių.
„Jokiu būdu negalima gerti vaistų kitiems matant“, - nurodo Izidorius (50;25) iš Biržų.
„Kodėl, jeigu tai vaistai?“ - nesupranta Martynas (0;1) iš Stakliškių.
„Jaunesnis medžiotojas gali pagalvoti, kad ne vaistus vartoji, bet girtauji, ir pats imtis nusikalstamos veiklos - juk ne tu vienas toks gudrus, visi turi pasiėmę gertuves“, - išaiškina Feliksas (80) iš Lyduvėnų.
„ Kokiais atvejais būtina išgerti vaistų“, - nesusigaudo Algirdas (2;3) iš Marcinkonių.
„Prašovus, nesuspėjus iššauti, pašovus ne tą, į ką šovei, sunervinus ožiui“, - išvardija Aleksas ( 10;13 ) iš Veisiejų.
„Jeigu dabar svarstai, kuo čia dėtas ožys, tau būtina išgerti“, - priduria Alfonsas (7;5) iš Salantų.
Stanislovas (12;15) iš Ariogalos teiraujasi: „Ar yra koks nors vaistų šalutinis poveikis?“
„Dažniausiai jokio, bet gali dvejintis akyse“, - prisimena Marijonas (15) iš Alantos.
„Jeigu šernai išbėga vienas paskui kitą nesibaigiančia vorele, viskas gerai, jeigu gretomis po du, ko gero, padauginai“, - mano Anupras (10;15) iš Kurtuvėnų.
„Greitai sueis dešimt metų, kai šernai man pasirodo tik po du“, - prisipažįsta Ignotas (50) iš Luokės.
„Nebūtinai tai vaistų poveikis, žvėrys gali būti susimokę medžiotoją apgauti - greta bėga tikras ir netikras“, - guodžia Povilas iš Šiaulių.
„Visada taikau į vidurinį“, - patyrimu dalijasi Mykolas (54) iš Vilniaus. „Vidurio politika man irgi prie širdies“, - pritaria Matas (70) iš Kauno ir tęsia: „Tikram medžiotojui ranka niekada nesudreba.“
„Jeigu rankos dreba, reikėtų išgerti, o jeigu ir išgėrus drebulys nepraeina, tokiam į medžioklę tik su lazda - kol ji iššaus, galės ir žvėris rankomis pagaudyti ir varovus po mišką pavaikyti“, - apibendrina Bronislovas iš Klaipėdos.
„Nupirksiu tau tą puslitrį, tik jau baik rašyti“, - tobulumo paieškas grubiai nutraukia anonimas iš Panevėžio. Girtuoklis, matyt, ne medžiotojas...
Galima būtų ir baigti, juk jau išsiaiškinome tobulų įstatymų kūrimo metodą: kas neleidžiama jaučiui, leidžiama Jupiteriui. Remiantis šiuo metodu bei teisėtų lūkesčių apsaugos principu, galutinė mūsų kurto įstatymo redakcija galėtų būti tokia:
„ Medžioklės metu nerekomenduojama vartoti alkoholinius gėrimus, išskyrus atvejus, kai susilaikymas gali turėti įtakos medžiotojo sveikatai.“
P.S. Tuo pačiu įstatymų leidėjas priverstas konstatuoti, kad mūsų šiaurės platumose iš medžioklės sugrįžti blaiviam beveik neįmanoma.
*Pirmasis skaičius reiškia medžiotojo, antrasis - vartotojo stažą, o nurodytas vienas skaičius išreiškia veiklos vientisumą.
