- Kamile, kaip ir kodėl Tavo gyvenime atsirado sporto klubas?
- Sporto klubo duris varstau jau nuo paauglystės, o priežastis labai paprasta – mane neramino staiga pradėjęs augti svoris. Su juo kovoju be sustojimo jau daugiau nei 12 metų. Buvo laikotarpių, kai aš įveikdavau jį, buvo ir tokių – kai jis mane. Taip ir pykomės abu.
Galiausiai prieš dvejus metus pastebėjau, kad be solidaus užgyventų kilogramų bagažo pradėjo šlubuoti sveikata, atsirado itin stiprūs nugaros ir kaklo skausmai. Tad nutariau užbaigti tą nuolatinį galynėjimąsi su svoriu, o tuo pačiu ir netinkamo gyvenimo ritmo propagavimą.
Mano sprendimas buvo keistis po truputį. Būtent po truputį! Jau buvau išbandžius įvairiausias dietas, alinau save treniruočių metu, bet supratau, kad kraštutinumai ankščiau ar vėliau atsibosta, išsekina ir kova, deja, būna pralaimėta. Todėl mano tikslas buvo palengva keisti požiūrį į save ir savo kasdienybę, kad neišgąsdinčiau, o atvirkščiai, „apgaučiau” savo organizmą. Mano nuomone, jis buvo pripratęs gyventi pernelyg patogiu ritmu.
- Ar mankštiniesi individualiai?
- Esu išbandžius nemažai sporto klubų, jų grupinių treniruočių, o taip pat ir individualų darbą su treneriu, tad galiu pasakyti, kad jei tik turite galimybę – išbandykite individualias treniruotes, bent kelias savaites. Profesionalus treneris jus išmokys, atrodytų, labai elementarių, bet esminių taisyklių, kurios yra pamatas sportuojančiam žmogui. Netinkamai atliekant pratimus sportas netenka savo prasmės.
Su treneriu Žygimanu Malinausku sportuojame keliese, tad dėmesio gauname į valias. Taip pat dar lankau funkcines treniruotes, tad sportinio krūvio gaunu tikrai pakankamai.
Nors nesportuoju individualiai, tačiau savo treneriu laikau būtent Žygimantą. Pati jo nesirinkau, greičiau jis pasirinko mane, priėjo pataisė darant pratimą, pabendravom ir dabar, jei tik išeina, 6 kartus per savaitę sportuojam drauge. Jis žino mano silpnąsias ir stipriąsias vietas, jaučia, kada reikia pabarti, o kada pagirti, kada duoti sunkesnį pratimą ar priešingai, leisti atsikvėpti. Man labai smagu dirbti su žmogumi, kuriam rūpi jo darbas ir yra noras drauge siekti rezultatų.
- Kokie užsibrėžti tikslai vertė neapleisti sporto?
- Prioritetiniai tikslai – pataisyti, sustiprinti sveikatą, sustiprėti visapusiškai. Žinoma, kad tai padaryčiau, reikėjo atsikratyti užgyventų kilogramų. Per pusantrų metų numečiau 30 kilogramų, o per 10 mėnesių sporto klube svoris tirpo toliau ir pagaliau pradėjo formuotis, ryškėti raumenys.
- Kokia buvo pokyčių pradžia? Kaip keitei mitybos ir fizinės veiklos įpročius? Kokie jie šiandien?
- Svorio metimo kelią pradėjau palengva susitvarkius mitybą: sumažinau porcijas, pradėjau sekti, ką valgau, kiek valgau. Išmokau kontroliuoti maistą, stebėti jo sudėtį, nes metant svorį tai pagrindinis veiksnys, norint pasiekti rezultatų. Supratau, kad sporto tikrai negana.
Kadangi esu smaližė, atsisakyti saldumynų buvo itin sunku, net ir dabar juos labai stipriai sumažinus, noras pasmaližiauti nedingo. Tiesiog labai gaila tai, ką pasiekiau, iškeisti net ir į itin gardų pyragą. Dabar kasdien renkuosi kuo sveikesnį maistą, jei leidžiu sau pasmaližiauti, tai saikingai ir dažniausiai pačios gamintais saldumynais, noriu tiksliai žinoti kepinio sudėtį.
Pačioje pradžioje nesportavau itin intensyviai, nes su turimais kilogramais buvo sunku. Dirbau iš lėto, daugiau dėmesio skyriau kardio treniruotėms salėje. Pradėjus kristi svoriui, jau galėjau atlikti kaskart sudėtingesnius pratimus. Šiandien sportas – mano laisvalaikis. Po darbo skubu ne namo, o į treniruotę, savaitgalio be sporto ar judresnio užsiėmimo taip pat jau nebeįsivaizduoju. Tiesiog pavyko pergudrauti save, pasikeitė visa rutina ir požiūris į gyvenseną.
- Kaip manai, koks buvo pagrindinis sėkmingų pokyčių receptas? Kokie rezultatai Tave labiausiai džiugina?
- Aš džiaugiuosi, kad gyventi tapo lengviau, esu žvalesnė ir sveikesnė, nebekankina kaklo ir nugaros skausmai.
Tačiau sėkmės recepto įvardinti negalėčiau. Tokio net nėra… Jei jis egzistuotų, visi vaikščiotų su raumenų pagalvėlėmis ant pilvo ir žmonės neturėtų antsvorio. Valstybinio lygmens paslapties čia taip pat nėra – tik saikinga mityba ir aistra judėjimui. Tai du veiksniai, kuriuos žino kiekvienas, bet tingint jų laikytis, tenka ieškoti laimės trumpalaikėje ryžių, grikių, oro ar kitoje dietoje, o kartais net ir maisto papilduose, skirtuose lieknėjimui. Pati tai išbandžiau ir galiu drąsiai visiems pasakyti - kokia laikina dieta, toks laikinas ir rezultatas.
- Su kokiais sunkumais susidūrei? Kas labiausiai motyvuodavo?
- Didžiausias sunkumas – mano lėtai tirpstantis svoris. Kadangi svorio metimui įtakos turi genetika bei medžiagų apykaita, man viskas vyksta lėčiau nei norėčiau, bet guodžia tai, kad progresas matyti. Motyvuoja, žinoma, rezultatai, jaučiu, kad tapau judresnė, sveikesnė, stipresnė, tiesiog dabar gyvenu kokybiškiau.
- O kas toliau? Puikūs rezultatai – atsikratei antsvorio, sutvirtėjai, nugalėjai skausmus… Kokie nauji tikslai?
- Nesu iš tų merginų, kurioms priaugtas kilogramas tampa galvos skausmu, o papildomas centimetras aplink juosmenį sukelia kompleksų bangą. Man svarbiausia – sveikas, pozityvus žmogus, gerai besijaučiantis ir pasitikintis savimi, gebantis kontroliuoti save, tad tikrai neturiu tikslo dar numesti tam tikrą skaičių kilogramų, tiesiog norėčiau sustiprinti kūną ir išmokti prisitraukti kabant ant žiedų. Tik tiek…
- Ko palinkėtum visiems plušantiems sporto salėse vardan tobulesnio kūno?
Trenerio Žygimanto Malinausko komentaras
Kamilė „Goodlife” sporto klubo salėje sportavo pagal individualią sporto programą, o mano dėmesį patraukė jos atliekamų elementarių pratimų technikos klaidos, ypatingai pratimuose, kuriuose nugaros padėtis reikalaudavo stabilios padėties. Tiesiog negalėjau neprieiti ir nepataisyti, kaip visada darau kiekvieną dieną su bet kuriuo kitu žmogumi salėje. Tad ir Kamilei nešykštėjau patarimų, o kai pradėjome formuoti naujas komandas mažų grupių treniruotėms, ši mergina buvo viena pirmųjų, nusprendusių savo tikslų siekti būtent tokioje grupėje.
Pati pradžia buvo sunkiausia, reikėjo ištaisyti senas sportavimo klaidas, išmokti techniškai atlikti bazinius judesius, pajausti savo kūną ir jį valdyti. Kamilė prasitarė, kad anksčiau bandydavo pritūpti su nemenku papildomu svoriu, o pasirodo, kad ir be jo šio judesio ji kol kas negali gerai atlikti. Tad pradėjome nuo mažų ir, atrodo, nereikšmingų dalykų, susipažinome su sveiko ir teisingo sporto pamatais. Būtent nuo jų prasideda didžiųjų tikslų siekimas.
Taip pat noriu pasidžiaugti, kad Kamilės charakteris tiesiog sutvertas sportui - ji lengvai nepasiduoda, niekada netinginiauja, visada nori daugiau ir didesnio svorio (dėl to mes dažnai kariaujam, nes man norisi Kamilę pristabdyti, kai per daug įsibėgėja).
Tad taip kartu mes sportuojame 2-3 kartus per savaitę, dar papildomai 3 kartus Kamilė apsilanko mano vedamose grupinėse funkcinėse treniruotėse. Individualios treniruotės skirtos laikysenos korekcijoms, mobilizacijai, jėgos amplitudės didinimui, o grupinėse treniruotėse didesnė koncentracija tenka kardio pratimams gerinantiems širdies kraujagyslių ir kvėpavimo funkcines sistemas.
Kamilė be galo myli sportą ir yra puikus pavyzdys ne tik merginoms, bet ir vyrams. Žaviuosi ir neatsistebiu, kaip dirbdama du darbus, turėdama šeimą ji randa laiko 6 treniruotėms per savaitę. Tai pavyzdys, kuris įkvepia ir mane…
