„Už pažeidimą, kurį padarėte, Jums gali būti atimtos teisės, todėl išrašysiu laikinas“, – šią frazę ištaręs pareigūnas privertė žagtelėti.

Pamestas varžtas vos nekainavo teisių

Viskas nutiko rugsėjo 17 dieną, kai praėjus maždaug valandai po vidurnakčio įvažiavau į neaiškios kilmės miestelį, esantį maždaug 40 kilometrų nuo turėto tikslo. Važiavau atsargiai, laikydamasi saugaus greičio, tačiau nepastebėjau „gulinčio policininko“.

Bumt ir pajaučiau, kad kažkas velkasi žeme. Sustojau. Pasirodo, nulaužiau dalį automobilio dugno apsaugos, iškrito ir vienas iš dviejų automobilio numerius prilaikančių varžtų. Nulūžusią dalį įsimečiau į bagažinę, kur puoliau įnirtingai ieškoti kokio nors varžto.

Galiausiai supratau, kad lengviau bus numerius atsukti, nei pritvirtinti su tuo, kas tam visiškai netinka. Ilgai nedvejojusi automobilio numerius pasidėjau už priekinio automobilio stiklo. Pasirodo, tai buvo vienas blogiausių mano sprendimų, nes pamestas varžtas man vos nekainavo vairuotojo pažymėjimo.

Nesitikėjo nieko – surašė protokolą

Tik įvažiavus į miestelį, kur ketinau praleisti kelias dienas, prasilenkiau su policijos pareigūnais. Nespėjau nė apsidairyti, o jie apsisuko ir įjungė švyturėlius.

„Šaunu, matyt, patikrinimas“, – dar spėjau pagalvoti, nes tą vakarą Lietuvos krepšininkai šventė pergalę prieš italus.

Tačiau pareigūnas vos pravėrus langą ėmė prašyti ne tik mano ir automobilio dokumentų, bet ir pasiaiškinimo, kodėl važiuoju be automobilio numerių.

„Paprasta“, – buvau įsitikinusi, tačiau vos po kelių minučių jau mačiau, kaip pildo man skirtą administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Pasidalino įtarimais

„Ar kliūties nepastebėjote, ar specialiai numerius nusiėmėt, kad pro greičio matuoklius pravažiuotumėt?“, – paklausė pareigūnas.

Taip, aš, nė karto prieš tai nesusidūrusi su policijos pareigūnais ir neturėjusi jokios nuobaudos nei už greičio viršijimą, nei už tą patį važiavimą be automobilio numerių, pasijutau kelių vištele.

Anot pareigūno, prasikaltau pagal ATPK 123 straipsnio 2 dalį: važiavau be valstybinio numerio ženklų (ženklo). Tai užtraukia baudą nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti atėmimą nuo 1 iki 3 mėnesių.

Vietoje supratingumo – fotosesija

Pareigūnas dar pasiteiravo, kur gyvenu, ir liepė po savaitės atvykti į bylos nagrinėjimą. Tiesa, maloniai leido išsirinkti, kuriame mieste man tai padaryti patogiau, ir atsisveikindamas įteikė laikinas teises.

Dievaži, tikrai pasijutau nusikaltėle, nes prieš tai jis dar ėmė fotografuoti automobilį iš visų pusių. Nors bandžiau ginčytis, kad numeriai yra savo vietoje automobilio gale ir priekyje, nors ir ne ten, kur turėtų būti, pareigūnas tik atkirto, kad pasipasakoti galėsiu komisariate ir pridūrė, kad varžtą galima įsigyti kiekvienoje degalinėje.

Tyčia iš karto nuvažiavau į vienintelę tame mieste esančią degalinę. Varžtais jie, žinoma, neprekiauja.

Kaip 3 mėnesiai be teisių virto 2 eurų bauda

Sugaišusi maždaug pusvalandį, kol išrašė protokolą, dar turėjau prašyti laisvo pusdienio darbe. Bylą nagrinėti buvo nuspręsta 10 valandą ryto.

Man atvykus į komisariatą iš pradžių pareigūnai net nesuprato, kas iš tiesų nutiko. Išklausiusi mano istorijos ir peržiūrėjusi nuotraukas administracinės veiklos specialistė tik gūžtelėjo pečiais ir patikino, kad pritaikytas ne tas straipsnis.

Patrulio įrašytą frazę „vairavo be priekinio valstybinio numerio ženklo“ ištaisiusi į „priekinis valstybinis numeris nebuvo pritvirtintas tam skirtoje vietoje“ mano baudą sumažino mažiausiai 7 kartus – iki 2 eurų.

Visiškai suprantama – niekaip nebausti negalėjo, tad pritaikė mažiausią nuobaudą, kokią galėjo: 124 (1) straipsnio 8 dalį: KET pažeidimai, išskyrus numatytus šiame kodekse. Tai užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 5 iki 11 eurų. Kadangi baudžiama esu pirmą kartą, sumokėti turėsiu pusę baudos – 2 eurus.

Kyla tik vienas klausimas

Peršasi tik vienas klausimas policininkams – ar vertėjo? Nesu nei bausta už prasižengimus, nei skustagalvis „BMW“ vairuotojas (atsiprašau neatitinkančių stereotipų), kad už vairo megzčiau machinacijas.

Iki šiol nežinau, ką turėjau daryti. Kviesti draudimo bendrovę, kad partemptų automobilį, nes jo vairuoti nebegalima? Skambinti 112 ir sakyti, kad pamečiau numerius?

Viduryje nakties ištikus bėdai iš policijos pareigūnų tikiuosi supratingumo, bent protingo patarimo, ką daryti, o ne įtarinėjimų dėl to, kuo nesu. Gaila, kad to patirti neteko.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Galite pasidalinti panašia patirtimi? O gal jūsų patirtis – visiškai kitokia? Savo mintimis galite pasidalinti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: